Platono filosofinės pažiūros

PLATONAS (428/427—347 pr. m. e.) — senovės graikų filosofas idealistas, Sokrato mokinys, objektyviojo idealizmo kūrėjas, daugiau kaip 30 filoso­finių dialogų („Sofistas", „Parmenidas", „Teaitetas", „Valstybė" ir kt.) autorius. Gindamas idealistinę pažiūrą į pasaulį, Platonas aktyviai kovojo su materialistiniais to meto mokymais. Plačiai naudojo Sokrato, pitagoriečių, Parmenido ir He­raklito, teorijas. Būčiai aiškinti jis vys­tė teoriją, kad egzistuojančios bekūnės daiktų formos, kurias jis vadino „rūšimis" arba „idėjomis" ir kurias tapatino su būtimi, „Idėjoms" Platonas priešpastatė nebūtį, sutapatintą su materija ir erdve. Anot Platono, jutiminis pasaulis yra „idėjų" ir „materijos" padarinys, užima vidurinę padėtį tarp jų. „Idėjos" esančios amžinos, „už dangaus", jos neatsirandančios, nežūvančios, nesantykinės, ne­priklausančios nuo erdvės ir laiko. Jutiminiai daiktai esą laikini, santykiniai, priklausą nuo erdvės ir laiko. Platono kosmologijos centre yra mokymas apie „pasaulinę sielą", psichologijos centre - pažiūra, kad siela esanti mūsų kūno nelaisvėje ir persikūnijanti. Platonas pažinimo rūšis skirstė priklausomai nuo pažįstamų daiktų skirtumų. Tikrai pažinti esą galima tik tikrai esančias „rūšis". Tokio pažinimo šaltinis esą nemirtingos žmogaus sielos prisiminimai apie idėjų pasaulį, kurį ji stebėjusi, prieš apsigyvendama mirtingame kūne. Apie juti­minius daiktus ir reiškinius galimos ne žinios, o tik tikėtina „nuomonė". Tarp „idėjų" ir jutiminių daiktų Platonas įterpė matematinius objektus, kuriuos galima pažinti intelektu. Pažinimo metodas – „dialektika", kurią Platonas suprato kaip dvigubą kelią: kilimą sąvokų apibendrinimo pakopomis iki aukščiausių giminiui ir kelią atgal - leidimąsi nuo bendriausių sąvokų iki vis mažesnio bendrumo sąvokų. Ir nusileidimo procesas liečia tik „rūšis" („idėjas"), bet ne atskirus jutiminius daiktus. Savo politinėmis pažiūromis Platonas buvo Atėnų aristokratijos atstovas. Visuomenės teorijoje jis pavaizdavo idealią aristokratinę valstybę, kurios prielaida yra vergų darbas („Įstatymai"); valstybę valdo „filosofai", ją saugo „sargai", arba „kariai"; žemiau' šių dviejų laisvųjų piliečių kategorijų: yra „amatininkai".
Platonas, kaip ir Sokratas, stebėdamas savo krašto negandas manė, pasaulį reikia tvarkyti nekaip kitai, o moksliškai. Jis ryžosi atskleisti būties esmę, analizuodamas žmonių gyvenimą, parodyti kokia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!