Antika ir filosofija

Filosofijos istorija yra mokslas apie filosofinių pažiūrų sklaidą įvairiose žmonijos raidos pakopose. Sunkiausia moksle yra problemos atradimas, o didieji filosofai tai padarė., dėl to filosofijos istorija yra teorijos dalis; šiuolaikinės filosofijos dalis. Filosofijos istorikas neturėtų apsiriboti kokia nors tema, o privalėtų atsižvelgti į visą savo objektais bei savo moksline verte besiskiriančių doktrinų įvairovę. Filosofijos istorijai būdinga medžiagos įvairovė. Žmogus gali būti laikomas klasiku, jei: yra išlikę jo paties arba kitų užrašyti veikalai. Ir jei jo poveikis vėlesniesiems atpažįstamas ir įrodomas. Vidinio turinio kriterijai: klasikui būdingas antlaikiškumas, jis išsako problemas visiems laikams, jis yra universalus. Filosofijos klasikas nėra savo epochos atspindys, jis yra jos kūrėjas. Turi būti juntamas originalumas, naujumas ne atskirų teiginių ar pažiūrų, o dvasios, klasiko sukurtos pažiūros yra norminės. Jo sukurtos pažiūros ir modeliai yra pavyzdys sekėjams. Kaip geriausiai pasinaudoti klasiku geriausia išsakė Kantas. „Semti iš tų pačių šaltinių, iš kurių sėmė klasikas ir iš jo mokytis tik būdo, kuriuo šito reikia imtis“.
Filosofijos istorijos tikslas – atrasti tiesą ir ja pasinaudoti. O norint tai padaryti (kas ir kodėl buvo iš tikrųjų), reikia turėti gerą tyrimo metodą. Jis turi atitikti bendrus reikalavimus: aiškumas determinuotumas patikimumas ir efektyvumas ekonomiškumas. Filosofijos istorijai svarbus vertinimas, vertinimo kriterijai: ką davė naują tiriamos pažiūros lyginant su ankstesnėmis, koks pažiūrų poveikis vėlesniesiems, psichologinis kriterijus (mūsų nuostatos), loginis kriterijus (aiškumas, autoriaus įrodymo pagrįstumas), stiliaus kriterijus. Filosofijos raidą sąlygoja dvejopo pobūdžio veiksniai: bendrieji socialiniai veiksniai (filosofijos istorijos priklausomybė nuo visuomenės gyvenimo sąlygų, jos gerbuvio lygio. Šis priklausomumas nėra tiesioginis, filosofinių idėjų ir socialinių sąlygų tiesiogiškumą skiria kultūrinis gyvenimas. Nefilosofinio žinojimo, šalių kultūrinių ryšių. Imanentiniai filosofiniai veiksniai.
Jie patys save vadino helenais. Gyvena poliuose – miestuose, kuriuos juosė dirbtini laukai. Dalis gyventojų laisvi, svetimšaliai ir vergai piliečių teisių neturėjo. Smulkiausias pinigas – obolas. Antikos idealas – geras ir gražus žmogus, t. y. apsišvietęs, kultūringas. Moterys pilietinių teisių neturėjo. Čia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!