Antikos literatūros lentelė

Terminas atsiradęs Renesanso laikais, kilęs iš prancūzų kalbos antique < lot. antiquus — senovinis. Apima senovės graikų ar romėnų kultūras.

Filosofinis pagrindas. Kosmologizmas. Gamtą sudaro keturi pagrindiniai elementai: žemė, vanduo, oras ir ugnis. Gamtoje veikia dvi skirtingos jėgos – viską jungianti meilė ir viską išskirianti neapykanta. Pasaulio ir žmogaus likimas dievų rankose. Humanistinė pasaulėžiūra. Vertinamas kūno ir sielos grožis bei sveikata. Idealas – laisvas ir laimingas pilietis, pasinėręs į politinį kultūrinį gyvenimą. Fizinio ir protinio darbo padalijimas. Fizinis darbas žmogų artina prie gyvulio, neturi vidinio grožio. Žmogus mokomas išlaikyti vidinę ramybę, nuosaikumą ir santūrumą.

SOKRATAS. Žmogus – klausianti būtybė: žinoti yra dorybė. Pasaulis sutvarkytas dievų, jame veikia amžini geri įstatymai. Žmogus yra geras, bet silpnas. Žmogaus siela buvusi iš pradžių danguje, o vėliau nužengusi į žmogaus kūną. Sąžinė ir tiesa brangesnė už gyvybę.

PLATONAS. Už „juslinio pasaulio“ privalo būti kitas – amžinasis pasaulis. Tik nemateriali, norinti išsivaduoti iš „kūno kalėjimo“ siela gali pažvelgti į idėjų pasaulį. Olos alegorija.

ARISTOTELIS. Dvasinis katarsis (dvasinis sukrėtimas, apsivalymas) įvyksta dėl „užuojautos ir kartu baimės“. Poezijos uždavinys – kalbėti ne apie tai, kas atsitinka, o kas gali atsitikti. „Žmogus pagal prigimtį yra politinis gyvūnas“ (zoon politikon). Žmogus laimingas tuomet, kai sujungia tris laimės (gyvenimų) rūšis: pramogas ir malonumus, laisvą ir atsakingą piliečio gyvenimą bei tyrinėtojo, filosofo patirtį.

DEMOKRITAS. „Gražu yra tam tikras saikas. Perteklius ir trūkumas man nepatinka“.

Reprezentacinės sritys

Architektūra Skulptūra Teatras Literatūra Filosofija (Platonas)

Svarbiausi estetikos principai. Visatos jėgų sužmoginimas – antropomorfizmas. Dramatizmas susijęs su išoriniu konfliktu, kurio pagrindas – skirtingos moralinės nuostatos. Mitologinis laikas. Amžinas judėjimas ratu. Glaudus ryšys su tautosakine tradicija, kultūrinėmis apeigomis. Literatūros tematikos pagrindas – mitai. Svarbiausia tema – žmogus. Būtis vaizduojama kaip maksimaliai graži, kilni ir gerai sutvarkyta pagal įsivaizduojamą grožio, tobulumo ir harmonijos idealą. Dėmesys kūniškam, žemiškam, materialiam grožiui. Kaliokagatijos postulatas – gero ir gražaus žmogaus (dvasinio ir fizinio) auklėjimo idealas. Peržengęs saiką žmogus baudžiamas likimo. Visuomenės interesai vertinami labiau už asmeninius. Žmogaus gyvenimas turi tiek prasmės, kiek kartoja dievų įvestas nuostatas, tradiciją.