Antikinė demokratija

Idėja, kad eiliniai piliečiai turi turėti balso teisę, kai priimami aktualūs jiems sprendimai, atsirado daugelyje visuomenių skirtingais istorijos periodais. V ir VI a. pr. m. e. ši svajonė buvo įgyvendinta Atėnuose. Demokratijos idėją pirmą kartą suformulavo Herodotas V a. pr. Kr. Jis rašė, kad valstybė sukurta lygybės pagrindu: svarbiausi reikalai spręndžiami tautos susirinkime, pareigos skiriamos burtų keliu. Atėnų demokratijos suklestėjimas siejamas su Periklio reformomis: turtinio cenzo likvidavimas,balsavimo pakeitimas burtais, algų įvedimas valdininkams. Šitokia antikinė polio demokratija Graikijoje truko apie tris šimtmečius. Pažodžiui iš graikų kalbos “demokratija” reiškia “liaudies valdžia”.
Didžiausias Atėnų demokratiškumas buvo piliečių galimybė patiems spręsti daugumą klausimų (tiesioginė demokratija). Tiesioginė demokratija galima ten, kur egzistuoja palyginti nedaug piliečių, kur jie gali susirinkti vienoje vietoje ir, kuriam laikui atidėję savo tiesiogines pareigas, gali tvarkyti svarbius politinius reikalus. Tačiau, Atėnų demokratija nebuvo tokia tiesioginė, kaip paprastai buvo teigiama. Atėnų polis savo klestėjimo laiku turėjo apie 0.5 – 1 mln. gyventojų, o piliečių buvo tik 20 – 30 tūkstančių.Yra duomenų, kad į tautos susirinkimus susirinkdavo vos keli tūkstančiai piliečių.
Palyginti su šiandienos demokratiškomis visuomenėmis, Atėnų valstybė buvo mažiau demokratiška. Gyventojai buvo skirstomi į tris grupes. Pakopos apačioje buvo vergai. Jie sudarė trečdalį visų Atėnų gyventojų. Vergai buvo beteisiai. Kitą piliečių dalį sudarė pirkliai, amatininkai, žemdirbiai, gyvenę iš verslo. Mieste gyvenantys svetimšaliai buvo vadinami metekais. Jie, kaip ir vergai, negalėjo dalyvauti politiniame gyvenime. Pilietybė nebuvo suteikta netik vergams ir svetimšaliams, bet ir moterims. Pilietybė buvo suteikiama tik vyrams, gimusiems laisvėje. Vyrai sudarė pagrindinę piliečių grupę ir jie buvo miesto nariais, kurie turėjo teisę dalyvauti valstybės gyvenime. Ši privilegija buvo įgijama pagal kilmę, nes graikas likdavo likdavo piliečiu to miesto, kuriam priklausė jo tėvai. Žmogui pilietybė suteikdavo teisę dalyvauti politinėje veikloje. Ne piliečiai dirbo darbus tam, kad piliečiai (vyrai) galėtų užsiimti politika. Kitaip tariant, tiesioginės demokratijos institucijos panaudojimas buvo galimas tik apribojant pilietybės suteikimą. Demokratija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!