Demokratija ir diktatūros

1936m. rinkimus į parlamentą laimėjo liaudies frontas. Jis ėmėsi visų priemonių sumažinti nedarbą bei pakelti darbo užmokestį. Tačiau 1937m. liaudies frontas suiro, bet Prancūzija liko ištikima laisvei ir demokratijai.
Iškilo leiboristų partija, kurios lyderis buvo Makdonaldas. Leiboristai kartu su konservatoriais padidino bedarbių pašalpas, pensijas. Makdonaldas suformavo nacionalinės vienybės vyriausybę iš leiboristų, konservatorių ir liberalų. Nors už tokį elgesį Makdonaldas buvo pašalintas iš leiboristų partijos, nacionalinės vienybės vyriausybė išlaikė šalyje stabilumą.
1919-1922m. Italija išgyveno sunkią krizę. Plito nedarbas, populiarėjo komunistinės idėjos. Pasibaigus karui į namus grįžo tūkstančiai karių, kurie sekdami Rusijos pavyzdžiu užiminėjo gamyklas, stojo į fašistų organizaciją. Fašistus rėmė pramoninkai bei žemės savininkai. 1922m. fašistams suorganizavus „žygį į Romą“, vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų ir karalius Benitą Musolinį paskelbė vyriausybės vadovu.
Buvo apribotos parlamento teisės, uždraustos politinės partijos ir organizacijos, įvesta cenzūra.
3. Kodėl fašizmas buvo laikomas perspektyvia politine doktrina?
Musolinis stengėsi pagerinti šalies ekonominę situaciją, skatino gamybą, skatino visuomeninius darbus – kelių tiesimą, pelkių sausinimą, hidroelektrinių statybą. Sparčiai buvo statomi gyvenamieji namai. Žmonės gavo darbo. Valstybė rėmė daugiavaikes šeimas, neturtingų šeimų vaikus.
4. Kodėl 4-o dešimtmečio antroje pusėje Italijos fašizmo autoritetas gerokai nusmuko (tiek šalyje, tiek užsienyje)?
Užpuolusi Etiopiją Italija pateko į politinę izoliaciją, suartėjo su nacių Vokietija. Italija ir Vokietija pasirašė sutartį dėl bendrų veiksmų. Italija prisijungė prie Antikominterno pakto. 1937m. atsisakė narystės Tautų sąjungoje. Antrasis pasaulinis karas galutinai pakirto tiek Musolinio, tiek fašistinės diktatūros autoritetą ir pražudė jos lyderį.
VOKIETIJA
1. Kokios politinės, socialinės, ekonominės problemos iškilo 1919m. sukurtai Veimaro respublikai?
Nesibaigianti suirutė, beviltiškas badas, intelektualų dvasios sugniužimas, namo grįžtanti demobilizuota kariuomenė, skaudžios karo žaizdos, Versalio taikos sutartis.
2. Kodėl Veimaro respublikos padėtis nebuvo tvirta? Kodėl ji neturėjo autoriteto tarp vokiečių?
Veimaro respublikos vadovai, pasirašę Versalio taikos sutartį, daugelio vokiečių akyse tapo valstybės interesų išdavikais. Respublika nesijautė tvirtai. Jai reikėjo atsilaikyti ne tik prieš vidaus priešus, bet ir grumtis su šalį ištikusia ūkio krize.
3. Kas lemtingai pakeitė vokiečių politines nuostatas?
Žmonės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!