LAIKAS II, psl. 268: kur, kokie būdingi bruožai, kokios 2 formos – 5 min.
Demokratijos lopšys – Atėnai, V a. pr. Kr., Periklis
Demokratijos lopšys – Atėnai, V a. pr. Kr., Periklis
DEMOKRATJOS FORMOS:
TIESIOGINĖ
Aukščiausia valdžia – EKLESIJA – tautos susirinkimas.
Vienu metu susirinkus į vieną vietą sprendžiamos problemos.
ŠIANDIEN: referendumas/ plebiscitas – vienintelis 1991-02-09
ATSTOVAUJAMOJI – dabartinė visuomenės valdymo sistema
Tauta dalyvauja rinkimuose. Išrenkami atstovai, turintys tautos įgaliojimus įgyvendinti savo politines programas.
Įgyja valdžią tam tikram laikotarpiui.
Užuomazga - Romos Respublikoje VI-I a. pr. Kr.
2. ŠIUOLAIKINĖS DEMOKRATIJOS PRINCIPAI:
• Suverenitetas priklauso tautai
• Demokratiniai rinkimai: teisėti, lygūs, visuotiniai, slapti, reguliarūs, laisvi, daugiau nei 2 kandidatai.
• Valdžių padalijimo principas: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė
• Įstatymų viršenybė prieš valdžią – teisinė valstybė.
• Veikia teisės ir laisvės
• Nedraudžiamos jokios demokratinės politinės partijos ar politiniai judėjimai. Tai – politinis pliuralizmas.
pliuralizmas (lot. pluralis – daugybinis), valstybėje nusistovėjusi interesų grupių veiklos ir jų bei vyriausybės santykių sistema, kai visi įvairių interesų turintys piliečiai gali laisvai organizuotis ir konkuruoti tarpusavyje dėl įtakos vyriausybei.
• Piliečiai laisvai buriasi į interesų grupes ( anoniminės, institucinės, asocijuotos, neasocijuotos)
• Baltosios pirštinės (rinkimų stebėtojai)
Anoniminės interesų grupės – protesto grupės – neturi ryškių lyderių, susiformuoja spontaniškai, egzistuoja trumpai, naudoja primityvią kovos taktiką: nesankcionuoti mitingai, riaušės, smurtiniai išpuoliai.
• Anoniminės interesų grupės – protesto grupės – neturi ryškių lyderių, susiformuoja spontaniškai, egzistuoja trumpai, naudoja primityvią kovos taktiką: nesankcionuoti mitingai, riaušės, smurtiniai išpuoliai.
• Asocijuotos interesų grupės – siekia paveikti vyriausybės veiklą sau naudinga linkme
• Institucinės interesų grupės – atsiranda pačioje vyriausybėje, įvairiose tarnybose, kad padėtų vyriausybei įgyvendinti jau priimtus sprendimus
3. Pilietybė ir jos samprata
Pilietybė - žmogaus nuolatinis teisinis ryšys su valstybe.
Pilietybė yra neatskiriamas valstybės suvereniteto atributas ir svarbi demokratijos garantija, kuri numato kiekvieno šalies piliečio dalyvavimą valstybės valdyme, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: valstybė garantuoja savo piliečiams visas įstatymų nustatytas piliečių teises ir laisves su sąlyga, kad jie vykdys nustatytas piliečių pareigas
Pilietybė...
Šį darbą sudaro 2504 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!