Savo referate pabandysiu išsiaiškinti, kokia buvo Lietuvos padėtis iki perversmo, tam pasinaudosiu Zigmanto Kiaupos knyga “Lietuvos valstybės istorija”. Taip pat bandysiu išsiaiškinti įvykusio perversmo priežastis ( palyginsiu skirtingų autorių akimis). Ir peržvelgiu, kas pasikeitė po 1926 m. ir ką visa tai reiškė Lietuvai.
Žinoma tam, kad susidarytų bendras vaizdas, šiek tiek apibūdinsiu A. Smetonos valdymo aspektus, bandysiu palyginti skirtingų autorių požiūrį į jo valdymą. Šiek tiek panagrinėsiu A. Smetoną, kaip asmenybę. Būtinai peržvelsiu Lietuvos ekonomikos būklę ir užsienio politiką, juk 1926 metų perversmas yra tiesiogiai susijęs ir su politika tuo metu, ir su A. Smetona, kaip asmenybe.
Rašydama referatą naudojausi keliomis knygomis, dvi jų A. Eidinto ( jis mano nuomone gana neutraliai vertina Smetonos valdymą), kurio net dvi knygas naudoju rašydama ši referatą, tai “Antanas Smetona” ir “Lietuvos Respublikos prezidentai”. Taip pat ir Liudo Truskos knyga “Antanas Smetona ir jo laikai”. Būtinai pasinaudosiu, ką tik nupirkta senų knygų “ turgelyje” knyga, paties A. Smetonos, “Pasakyta parašyta”. Šiek tiek medžiagos įdėsiu iš Smetonos enciklopedinės knygos “Pasakyta parašyta” T. 2 .
Griežtai atsisakęs dalyvauti socialistiniame judėjime, priešiškai nusiteikęs jo internacionalistinėms idėjoms, Smetona propaguoja “ramią” kultūrinio gyvenimo plėtrą, net Demokratų partijoje užima dešiniąją poziciją.
Revoliucijai pralaimėjus, carizmui puolant, A. Smetonai per daug revoliucinga atrodė ir Lietuvos demokratų partija. Jis pasitraukė ir “Lietuvos ūkininko” bendradarbių ir jau 1907 m. kartu su J. Tumu - Vaižgantu ragino plėtoti daugiau kultūrinę veiklą. 1907 m. spalio mėnesį, pradėjus leisti tris kart per savaitę laikraštį “Viltis”, kurioje išsiskyrė dvi plunksnos - emocinga ir gyva J. Tumo - Vaižganto bei ramiai polemiška A. Smetonos. Pastarasis stengėsi remti lietuvių katalikų spaudą. 3
A. Smetonos straipsniai pamažu telkė inteligentus apie “Viltį”. Taip susidarė tautiškoji srovė, nesitikinti nieko daugiau iš caro valdžios iškovoti, ji tenkinosi tuo, kas jau buvo iškovota (spauda ir mokyklos), vadinamoji vidurio srovė.
Pasirašius Vasario 16 d.aktą, Tarybos pirmininku vėl išrenkamas Smetona. Geresnio kandidato nebuvo.
1919...
Šį darbą sudaro 4609 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!