Antano Baranausko kontekstai

Lietuvių poetas. Gilus teologas, turėjęs muzikos talentą, lietuvių dialektologijos pradininkas. Mokėsi žymiuose Europos universitetuose, mokėjo rusų, lenkų kalbas, pažino lenkų literatūrą. Daug dėmesio paskyrė lietuvių kalbos mokslui: tyrinėjo ir aprašinėjo tarmes, rengė gramatiką. Buvo gabus matematikai, tačiau žymesnių pėdsakų šioje srityje nepaliko.
Romantizmo epocha Lietuvoje susijusi su 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimais. Vilniuje apie Lietuvos praeitį lenkų kalba rašė vadinamieji „Vilniaus romantizmo“ atstovai A.Mickevičius, J. Slovackis, J. I.Kraševskis, V. Sirokomlė-Kondratovičius. Romantizmui plėtotis Lietuvoje padėjo žemaičių kultūrinis sąjūdis. Romantizmo epochoje aukštinamas žmogaus pilnatvės siekimas, gamtos kultas, jausmai, fantazija, skelbiamos patriotizmo ir nepriklausomybės idėjos.
2) Dominuoja tendencija, pabrėžianti gamtos, paprastumo, tautosakos, natūralumo pradus.
3) Emocinis kūrinio nuspalvinimas, poetiškumas ir muzikalumas, tautosakinės tradicijos panaudojimas.
4) Gamta idealizuota, emocinga; gamtoje žmogus išgyvena.
II. Grožinė kūryba
• A.Baranausko „Anykščių šilelis“ – romantinė poema, susidedanti iš dviejų dalių. Pirmoji dalis parašyta 1858 m., antroji – 1859 m.
• Tema: Poemoje detaliai aprašomas miško vaizdas. Kūrinyje subtiliai atskleidžiamas gamtos ir žmogaus, gamtos ir tautos ryšys, taip pat galima išskirti skriaudos, meilės tėvynei, dvasinio turtingumo temas.
• Problemos: miško išniekinimas, gamtos nepuoselėjimas, vertybių kaita
• Lyrinis subjektas: poemoje jaučiamas gamtos ir lyrinio subjekto artumas, subjektas ilgisi praeities miško. Gamta ne stebima, tačiau išgyvenama, nebesijaučia ribų tarp išorinio ir vidinio pasaulio.
• Kūrinio kontekstai:
1) Tautinė tapatybė: organiškas žmogaus ir natūralios aplinkos santykis poemoje atskleidžiamas kaip svarbi lietuvių kultūros savybė, tautinio charakterio dalis.
2) Gamtos ir žmogaus artumas: gamtinis kraštovaizdis nėra žmogaus gyvenimo fonas ar medžiaga, jis yra to gyvenimo dalininkas, partneris ir kaimynas. Šilelis į žmones reaguoja ne mažiau nei šie į jį: „Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, / Taipvisados raminęs, visados mylėjęs.“
3) Tautosakos motyvai: Lietuviams miškas yra ir įkūnytas istorijos pasakojimas – primenąs ikikrikščioniškąją epochą, senąjį folklorą (pasaka „Eglė žalčių karalienė“, liaudies dainos žodžiai „grybų pulkaunykas“).
4) Grožis: Grožis – kūno juslėmis patiriamas pasaulio išgyvenimas, kuris giliai įsispaudžiaį sąmonę, nes jis neatsiejamas ir nuo šventumo, gyvybės paslapties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!