Antano Baranausko analizavimas

Autorius, kūrinys, žanras Kontekstas (sukūrimo laikas, srovė, kultūrinės, istorinės aplinkybės) Tema, problema, idėjos Veikėjai, citatos Rašinio temos Autorius Antanas Baranauskas (1835-1902m.) XIX a. vidurio lietuvių poetas, kalbininkas, gabus matematikas, katalikų bažnyčios veikėjas. Kūrinys ,,Anykščių šilelis” – romantinė poema, susidedanti iš dviejų dalių. Pirmoji dalis parašyta 1858 m., antroji – 1859 m. Žanras romantinė poema Autoriaus Antanas Baranauskas gimė 1835m. Anykščiuose, karališkųjų valstiečių šeimoje. Jau pradinėje pasižymėjo matematiniais gabumais, puikia atmintimi. Dirbo raštininku. Vėliau susipažino su žemaičių poete K.Praniauskaite, kuri skatino kurti, domėtis amžininkų poezija. Praniauskų šeimos remiamas įstojo į Varnių kunigų seminariją, čia apsisprendė rašyti lietuviškai. Stengdamasis išsivaduoti nuo gyvenimo rutinos, skurdo ir įvairių blogybių, Baranauskas nukreipė žvilgsnį į kunigų seminariją. Padedamas K. Praniauskaitės brolio, įtakingo dvasininko, poetas įstojo į Varnių kunigų seminariją. Baranauskui baigus kunigų seminariją, jis, kaip gabus jaunuolis, buvo pasiųstas studijuoti į Peterburgo dvasinę akademiją. Baigus akademiją labai gerais pažymiais, išsiųstas tobulintis į Miuncheno, vėliau Romos universitetus. Grįžęs iš užsienio, Baranauskas kurį laiką profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, vėliau dėstė Kauno kunigų seminarijoje. Tapęs Seinų vyskupu, virto polonizatoriumi, unijos su lenkais šalininku. Net aušrininkus poetas niekinamai vadino ,,litvomanais“, lenkų ir lietuvių vienybės ardytojais. Pats kasdieninėje praktikoje vartojo lenkų kalbą. Istorinis autoriaus laikotarpis XIX a. viduryje sąlygos plėtotis kultūrai Lietuvoje nebuvo palankios. Po 1831 m. sukilimo uždarytas Vilniaus universitetas, griežtėjo cenzūra. Nuo 1864 m. uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis, uždarytos lietuviškos parapinės mokyklos. Amžiaus viduryje, svarbiu kultūros centru tapo Varniai, kur lietuvių kultūra ir liaudies švietimu besirūpinančius žmones telkė seminarijos rektorius, vėliau Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. XIX a. Lietuvos literatūra buvo kuriama dviem kalbomis - lietuvių ir lenkų. Pastaroji tradiciškai laikyta rašytinės kultūros kalba, bet daugėjo autorių, apsisprendusių rašyti lietuviškai, - tai Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas. Daugelis rašytojų ir apskritai kultūros veikėjų buvo dvasininkai. Istorinis kūrinio kontekstas Ši poema - žymiausias didžiojo poeto kūrinys. Be to, tai pirmoji lietuvių romantinė poema, parašyta lietuviškai. Kūrinys parašytas per dvejas (1858 ir 1859m.) atostogas. Poemą sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje pasakojama apie senojo miško grožį, antroje - iškirsto miško istorija. Kūrinio atsiradimo istorijos: 1. Seminarijoje prof. A. Gabšys-Gabševičius pagyrė lenkų kalbos grožį, o lietuvių kalbą pavadino tik piemenų ir tamsių ūkininkų kalba, visai netinkančią poezijai. A. Baranauskas nesutiko su tuo ir nenurimo , kol neparašė ,,Anykščių šilelio” pirmos dalies; 2. 1855m. poetas buvo pažadėjęs parašyti eilėraštį savo mylimajai K. Praniauskaitei ; 3. A. Baranauskas buvo įkvėptas S. Daukanto ,,Būde” išsakytais kvietimais: ,,Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių senovės girias

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!