Antanas Škėma. Konspektas

Antanas Škėma XX a. vid. katastrofinio modernizmo atstovas, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas, literatūros kritikas, aktorius, režisierius. Gimė Lodzėje, Lenkijoje kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Voroneže (Rusija), vėliau – Ukrainoje.
1921 m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Paskui įstojo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, 1931 m. perėjo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. 1935 m. įstojo į Vlado Sipavičiaus –Fedoto vadovaujamą dramos studiją. Dar būdamas joje, buvo priimtas į Valstybės teatrą Kaune. Vėliau tapo valstybės teatro aktorius. 1940–1944 m. Vilniaus miesto teatro aktorius, vėliau – ir režisierius. Vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose: Augsburgo dramos teatre, Hanau „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, „Dainavos“ meno ansamblyje, „Klumpės“ literatūriniame kabarete. 1949 m. atvyko į JAV. Dirbo įvairius fizinius darbus – fabriko darbininku, lifto aptarnautoju. Dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, vaidino Čikagos teatre, Bostono dramos sambūrio pastatymuose. 1960–1961 m. dirbo „Vienybės“ redakcijoje. Skaitė daug paskaitų, rašė ir spausdino straipsnius teatro ir literatūros klausimais įvairiuose leidiniuose. Žuvo automobilio avarijoje Pensilvanijoje.
• Kaip ir kiti egzistencialistai (Ž. P. Sartras, A. Camus), Škėma baisėjosi pasauliu absurdu, atskleidė tikrųjų vertybių besiilginčio žmogaus kančią, vienatvę, kėlė žmogaus gyvenimo prasmės klausimus.
• Kūrybai būdinga: ironija, groteskas, siurrealistinė poetika, netradicinė rašymo forma, sąmonės srauto, koliažo technika, kinematografinis vaizdų jungimas, nuoseklaus siužeto ir vientisos erdvės atsisakymas. Škėmos kūrybai įtaką darė Šopenhauerio filosfija, jo pesimistinė pasaulėžiūra.
Novelių rinkinys „Nuodėguliai ir kibirkštys“, romanas „Saulėtos dienos“, prozos ir dramų rinktinė „Žingsniai ir laiptai“, romanas „Balta drobulė“ ir kt.
Antanas Garšva – poetas, su ironišku požiūriu į gyvenimą. Jis dirbo viešbučio lifte, kuris jam buvo lyg kalėjimas, kuriame nuolat apsilanko vis skirtingi žmonės, su kuriais visada turi bendrauti mandagiai, bei maloniai. Jis norėjo ištrūkti iš viešbučio rato ir kurti, bet to daryti laisvai jis negalėjo. Nuolat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!