A. Škėma „Balta drobulė“ konspektas

Antanas Škėma „Balta drobulė“ Žanras – romanas (išplėtota viena siužetinė linija, apimamas ilgas laiko tarpas, kelios erdvės); Tipas – psichologinis (gilinamasi į žmogaus vidinį pasaulį), filosofinis (keliami būties klausimai), intelektualinis, modernistinis; Pavadinimas – tai perkeltinė reikšmė, kuri atskleidžia kūrinio pabaigoje, kai priešmirtinėje agonijoje kankinamas priepuolio Garšva regi skambinančią klavensinu baltą moterį, vėlę, atėjusią apsiausti jo balta drobule. Orentuoja į dvi kultūrines sistemas: • krikščioniškąją; • mitologinę. Istorinė kompozicija (sandara) – įvadas, 15 skyrių, pabaiga. Romane vaizduojami gana tolimi įvykiai – 1863-1864m. Sukilimas ATR, Nepriklausomybės laikų Lietuva, rusų, nacių okupacijos, Partizaninis judėjimas Lietuvoje, Antrasis pasaulinis karas, pabėgėlių stovyklos Vokietijoje, šeštoje dešimtmečio Amerika. Laikas – romano „Balta drobulė“ veiksmas trunka beveik parą – prasideda be šešių minučių ketvirtą po pietų ir baigiasi kito dienos rytą apie dvyliktą. Realus, praeities, užrašų(). Erdvė – veiksmo erdvė uždara (darbe – viešbučio keltuvas (realus), namai – keturios kambario sienos (praeities)). Tema – būties prasmės, meilės, kūrybos. Žmogus menininkas, kūrėjas, kuris ieško savo gyvenimo prasmės. Garšva sprendžia amžinus klausimus: kokia gyvenimo prasmė? Jei gyvenimo prasmė – pats gyvenimas, kaip jį nugyventi? Kokios yra tikrosios gyvenimo vertybės? Problemos – vienišumo, meilės, ligos, kasdienybės ir tėvynės ilgesio problemos (Garšva emigrantas netekęs namų ir tėvynės bei neprigijęs svetimoje šalyje). Kaip išsaugoti savo vardą tautos atminty? Kaip atsisakyti mylimos moters? Kur yra kūrėjo vieta? Gilioji kompozicija (pasakojimo plotmės, 3 aukštai) – • Pirmasis romano „aukštas“ prasideda 15:54 ir baigiasi kitos dienos vidudienį. (realus laikas) • Antrasis romano „aukštas“ tai skyriai „Iš Antano Garšvos užrašų“, kuriuose pagrindinis veikėjas prisimena savo gyvenimą Lietuvoje ir Vokietijoje. (prisiminimų laikas) • Trečiasis romano „aukštas“ tai praeitis, kurią atskleidžia ne pats Garšva, o trčiojo asmens – pasakotojo – balsas. (intelektualusis laikas) Stilius – sąmonės srautas, originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų, yra stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai. Būdinga ironija. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbo formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Vertybės – menas, kūryba („Noriu eilėraščių

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!