A. Škėma "Balta drobulė" - ištraukos analizė ir interpretacija

Antanas Škėma – vienas žymiausių modernizmo atstovų lietuvių literatūroje. Jis buvo prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas. Jis išleido tris novelių rinkinius, romaną „Balta drobulė“ ir kelias dramas. Škėma savo kūryboje išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus, išgyvenusio didžiausius Vakarų sukrėtimus, dvasinė patirtį, pasaulėvoką – vertybių griūties, žmogaus vidinio suskilimo, baimės, nevilties išgyvenimus. Svarbiausias rašytojo kūrinių motyvas – vienišas žmogus ir jį supantis susvetimėjęs pasaulis atsiskleidžia ir pateiktoje ištraukoje.
Pirmojoje pastraipoje nurodomos veiksmo aplinkybes: tai New Yorko požeminio geležinkelio linija, kurioje iš traukinio išlipa personažas – išeivis lietuvis Antanas Garšva. New Yorkas atskleidžia didmiesčio, tai yra moderniosios civilizacijos, aplinką. Tiksli laiko nuoroda – „šešios iki keturių popiet“ - leidžia galvoti, kad personažas žvilgčioja į laikrodį kiekvieną minutę; Garšvai nemiela būti tame laike, jis laukia, kada viskas pasibaigs. „Dvi negrės žaliom sukniom“ perteikia abejingumą, galime teigti, jog ryšio su aplinka nėra. Neįprasta tai, kad jis jaučia šaltį, nors dar tik rugpjūčio mėnuo. Suprantame - Garšva serga. Pasakojama sąmonės srautu - aprašomas kiekvienas Garšvos žvilgsnis: lipantis laiptais Garšva žiūri į savo blizgančius mokasinus, vėliau jų spindesys paskatina pasižiūrėti į blizgantį žiedą. Pasakotojas nėra svarbus, jis tik nurodo veikėjo veiksmus. Išorės vaizdą keičia atmintyje iškylantis prisiminimas apie kilmingą praeitį, prikeliantis jo vaizduotėje 1864 metų sukilėlio, šviesiaplaukio bajoro, paveikslą. Prisiminimų vaizdas gyvas – kontrastingas realybei. Svarbi dar viena detalė: Garšvos vizijoje bajoras klūpo prie moters kojų ir prisipažįsta meilę. Šios užuominos leidžia suprasti, kad ir Garšvai tėvynė ir meilė yra labai svarbūs dalykai jo gyvenime.
Antroji pastraipa pradedama išoriniu vaizdu, pasakojimą perima trečiojo asmens balsas: „Garšva eina požeminiu koridoriumi. Į 34 – ąją gatvę.“ – tai negyva, uždara, nuasmeninta erdvė. Vitrinos manekenų vaizdas vėl grąžina skaitytoją į Garšvos vidinę erdvę, kurioje manekenai virsta vaškinėmis panoptikumo figūromis. Ši asociacija remiasi manekenams ir vaško figūroms bendra negyvumo reikšme - skaitytojas po truputį pradeda suprasti, kad Garšva žiūri į pasaulį ypatingai, matydamas tikrovę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!