Antanas Baranauskas jo kūryba ir svarbiausi aspektai pristatymas

Vienas jo dėstytojų kartą pareiškė, kad lietuvių kalba visiškai netinkama poezijai, ir tai tapo lūžiu Baranausko gyvenime, pažadino jo tautinę savimonę. Norėdamas įrodyti, kad jo gimtoji kalba niekuo nenusileidžia lenkų kalbai, Antanas Baranauskas parašė „Anykščių šilelį“ ir visą eilę puikių eilėraščių. Būtent studijų Varniuose metais poetas parašė visus geriausius ir žinomiausius savo kūrinius. 1855 m. Telšiuose susipažino su Karolina Praniauskaite – pirmąja lietuvių literatūroje žinoma moterimi poete. Ji padėjo A. Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų poeziją, skatino rašyti gimtąja kalba. Jos brolis kunigas Otonas Praniauskas sudarė sąlygas A. Baranauskui 1856 m. įstoti į Varnių kunigų seminariją. Vėliau Antanas Baranauskas studijavo Peterburgo, Romos, Insbruko bei Liuveno universitetuose, laiškais palaikė 1861-1862 m. sukilimą. Grįžęs į Lietuvą, 1867 m. poetas tapo Kauno katalikų kunigų seminarijos profesoriumi, faktiškai buvo pirmasis čia pradėjęs dėstyti lietuvių kalbą. Kiek mažiau yra vertinamas jo kaip lituanisto palikimas, galbūt todėl, kad poeto bandymai lietuvių kalbos gramatikos srityje nebuvo labai sėkmingi.
Vienas jo dėstytojų kartą pareiškė, kad lietuvių kalba visiškai netinkama poezijai, ir tai tapo lūžiu Baranausko gyvenime, pažadino jo tautinę savimonę. Norėdamas įrodyti, kad jo gimtoji kalba niekuo nenusileidžia lenkų kalbai, Antanas Baranauskas parašė „Anykščių šilelį“ ir visą eilę puikių eilėraščių. Būtent studijų Varniuose metais poetas parašė visus geriausius ir žinomiausius savo kūrinius. 1855 m. Telšiuose susipažino su Karolina Praniauskaite – pirmąja lietuvių literatūroje žinoma moterimi poete. Ji padėjo A. Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų poeziją, skatino rašyti gimtąja kalba. Jos brolis kunigas Otonas Praniauskas sudarė sąlygas A. Baranauskui 1856 m. įstoti į Varnių kunigų seminariją. Vėliau Antanas Baranauskas studijavo Peterburgo, Romos, Insbruko bei Liuveno universitetuose, laiškais palaikė 1861-1862 m. sukilimą. Grįžęs į Lietuvą, 1867 m. poetas tapo Kauno katalikų kunigų seminarijos profesoriumi, faktiškai buvo pirmasis čia pradėjęs dėstyti lietuvių kalbą. Kiek mažiau yra vertinamas jo kaip lituanisto palikimas, galbūt todėl, kad poeto bandymai lietuvių kalbos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!