Ankstyvieji pietų Lietuvos piliakalniai

Vilnius, 2006
Ankstyvieji Pietų Lietuvos piliakalniai
TURINYS
Pratarmė...................................................................................................................... 4.
Įvadas............................................................................................................................ 4.
Darbo problema ir tikslai................................................................................. 4.
Pietų Lietuvos kraštovaizdis............................................................................ 5.
ANKSTYVIEJI PIETŲ LIETUVOS PILIAKALNIAI..................................................... 6.
Trumpa piliakalnių apžvalga........................................................................... 6.
Ankstyvųjų piliakalnių tyrinėjimai, būdingi radiniai ir bruožai...................... 7.
IŠVADOS........................................................................................................................ 11.
Literatūros šaltinių sąrašas........................................................................ 11.
PRATARMĖ
Piliakalniai – viena įdomiausių archeologinių Lietuvos paminklų rūšių. Lietuvos teritorijoje yra apie 1000 piliakalnių, iš kurių tik labai nedidelė dalis yra gerai ištirta. Tyrinėjimų stoką sąlygoja ne tik lėšų trūkumas, bet ir pačių piliakalnių ypatumai. Nemažai piliakalnių per šimtmečius ar net tūkstantmečius yra gerokai pakitę. Neretai didelė dalis paties piliakalnio ar greta jo esančio kultūrinio sluoksnio yra sunykusi dėl įvairių gamtos veiksnių, pvz., vandens erozijos (piliakalniams dažnai būdavo parenkamos vietos prie upių), o taip pat dėl žmonijos įtakos (karų, žemdirbystės ar kitų kraštovaizdį pakeisti galinčių veiksnių). Tačiau džiugu, kad piliakalniai traukia ne tik archeologų ar istorikų, bet ir kitų žmonių dėmesį. Aš taip pat negaliu praeiti pro piliakalnį jo neapžiūrėjęs iš visų pusių. Piliakalnių tyrinėjimas - viena labiausiai mane dominančių archeologijos krypčių.
1.ĮVADAS
1.1.Darbo problema bei tikslai
Pietų Lietuvos, ypatingai Užnemunės piliakalniais susidomėta XIX a. antroje pusėje. Jų aprašymai buvo skelbiami spaudoje, iš to žmonės ne tik plėtė savo istorines žinias, bet ir labiau domėjosi istorinėmis vertybėmis. Iš ankstesnių piliakalnių aprašymų (A.Osipovičiaus, A.Budzinskio ir kitų) aiškiai galima pastebėti, kad piliakalniai ir juos supanti aplinka per šimtmetį gerokai pasikeitė.
Daugiau apie piliakalnius rašė 1863-1864 m. sukilimo dalyvis, mokytojas J.Radziukynas. 1909 m. Varšuvoje išspausdino knygelę „Suvalkų rėdybos pilekalniai“. Šiame leidinyje autorius aprašė 36 piliakalnius, aiškino jų reikšmę, aprašė būklę, išsidėstymą, paskirtį. Galima teigti, kad šis darbas buvo pirmasis savotiškas Užnemunės piliakalnių vadovas. Tarpukario metais pasirodė gausybė straipsnių, aprašančių piliakalnius. Vienas stambesnių straipsnių, kurio autorius buvo P.Rinkevičius, ėjo net per kelis dienraščio „Rytas“ numerius. Straipsnyje aprašyta apie 80 piliakalnių (Alytaus, Varėnos, Jiezno, Daugų ir kitų valsčių).
Daug prie piliakalnių tyrinėjimų prisidėjo archeologas Algimantas Merkevičius. Vien Užnemunėje jis priskaičiavo 150 piliakalnių. Jo nuomone, iš jų 90 yra neabejotini...

Daugiau informacijos...