Lietuvos piliakalniai

1.
Piliakalniai - įtvirtintų senųjų gyvenviečių, dažnai ir pilių, vietosJie būdingi daugeliui genčių ir tautų. Lietuvoje kai kurie piliakalniai buvo teritorinių vienetų (sričių, žemių) centrai, kelių apsaugos tvirtovės. Piliakalniai dažniausiai buvo įrengiami upių, slėnių arba pelkių juosiamose kalvose, krantų kyšuliuose. Šlaitai statūs, viršuje įvairaus pavidalo aikštelės. Šlaituose ir aikštelių pakraščiuose buvo įtvirtinimai: pylimai, grioviai, įvairios užtvaros. Aikštelėje buvo statomi gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, išliko kultūrinis sluoksnis. Papėdėje įsikurdavo gyvenvietės. Apie piliakalnius pasakojama daug padavimų.
Šiandien Lietuvoje yra apie 450 vėlyvųjų piliakalnių – daugelyje jų viduramžiais stovėjo medinės pilys. Iš viso 1000 – 1500 piliakalnių.
Lietuvos piliakalniai pradėti tirti tik XIX a. pirmoje pusėje. Nuo 1967 m. visi saugomi valstybės.
2.
Legendomis apipinti Kernavės piliakalniai iki šiandien saugo tolimos praeities paslaptis. Pajautos slėnis, archeologijos muziejus, bažnyčia su naująja klebonija ir "Lietuvos kontūrų" baseinu - visa tai Jūs pamatysite pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje.
Liepos 2 d. Kinijoje, Suzhou mieste, 28-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu Kernavės archeologinė vietovė buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nominacinė byla UNESCO pasaulio paveldui buvo rengiama dvejus metus. Siekiant atitikti keliamus reikalavimus buvo sutvarkyta rezervato tesinė bazė, pakoreguotos teritorijos ribos, įkurta direkcija.
Šioje unikalioje archeologijos ir istorijos vietovėje, XIII a. tapusioje pirmąja Lietuvos sostine, randami kultūrų pėdsakai, kuriuos paliko žmonės, gyvenę joje prieš 11 tūkstančių metų. Rezervato teritorijoje, kuri sudaro 194,4 ha, randami unikalūs kultūrų sluoksniai ir radiniai iš viso šio laikotarpio, nors kol kas yra ištirta tik 1,5 procento Kernavės rezervato teritorijos.
Nuo 1979 m. Kernavėje kasmet vyksta archeologiniai tyrinėjimai. Šių tyrinėjimų medžiaga - muziejaus ekspozicijos pagrindas. Čia atskleidžiama istorinė Kernavės praeitis nuo priešistorės laikų iki XVIII a. pradžios.Pirmoje ekspozicijos dalyje pateikiama archeologinė priešistorės laikotarpio (nuo IX-VIII tūkst. pr. Kristų iki XIII a., t. y. Valstybės susiformavimo) medžiaga. Pagrindinė ekspozicijos dalis skirta senajam XII-XIV a. Kernavės miestui, sunykusiam XIV a. pabaigoje, po galingo kryžiuočių antpuolio. Šiandien miesto liekanas dengia beveik 1 metro sąnašų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!