Angliavandenių apykaitos tyrimai

Angliavandenių apykaitos tyrimai ir jų vertinimas Angliavandenių apykaitą organizme atspindi du rodikliai: 1. Gliukozės koncentracija kraujyje(serume ir kapiliariniame kraujyje, kraujo plazmoje su natrio fluoridu); 2. GTM – gliukozės tolerancijos mėginys. Gliukozė – vienas pagrindinių rodiklių diabetui diagnozuoti. Gliukozės kiekio nustatymas atliekamas, įtarus cukrinį diabetą. Normos: • Suaugusiems kapiliariniame kraujyje 3,33-5,55 mmol/ • Kraujo serume ir plazmoje 3,1-6,4 mmol/l • Naujagimiams 2,22-3,33mmo/l • Vaikams 3,8-5,5mmo/l Imant kraują, gliukozės koncentracijai nustatyti, tiek serume, plazmoje ir kapiliariniame kraujyje, svarbu, kad pacientas būtų nevalgęs ir negėręs. Tačiau gali būti ir ekstrinių atvejų, kuomet reikia tirti kraują, nors pacientas nėra tinkamai paruoštas tyrimui (hiperglikeminė ar hipoglikeminė koma). Tuomet tyrimai yra kartojami artimiausią rytą, laikantis visų tyrimų ėmimų reikalavimų. Tiriant veninį ar kapiliarinį kraują, jo paėmimo metu būtina sukelti hemolizę (naudojamas mėgintuvėlis su natrio fluoridu). Tiriant serumą jokių ypatingų priemonių netaikome, tik atkreipti dėmesį į tai, kad : • serumo normos didesnės nei kraujo; • serumą nuo krešulio atskirti kuo greičiau; • kraujo mėginyje be fluorido gliukozės koncentracija mažėja. Kriterijus Norma Sutrikusi glikemija nevalgius (SGN) Gliukozės toleravimo sutrikimas (GTS) Cukrinis diabetas Nevalgius Mažiau nei 5,5mmo/l 5,6-6,0mmo/l Mažiau nei 6,1mmo/l >6,1mmo/l 2 val. Po 75g giukozės krūvio Mažiau nei 7,8mmo/l Mažiau nei 7,8 mmo/l 7,8-11,1 mmo/l 7,8-11,1 mmo/l GTM – gliukozės tolerancijos mėginys Gliukozės tolerancijos mėginys atliekamas, jeigu: • kliniškai įtariamas sutrikęs gliukozės toleravimas; • nustatomos ribinės gliukozės reikšmės; • įtariamas inkstinis diabetas. Pagal PSO ekspertų rekomendacijas, gliukozės kiekis nustatomas nevalgius ir praėjus 2 val. po 75g gliukozės suvartojimo (suaugusiems). Sveikiems asmenims gliukozės koncentracija, atlikus toleravimo mėginį grįžta į normą. Vienintelė medžiaga, mažinanti gliukozės kiekį kraujyje – insulinas. Insuliną gamina kasos langerhanso salelės. Jei kasos funkcija yra sutrikusi, asmuo turi leistis specialiai susintetintą insuliną. Medžiagos, turinčios įtakos gliukozės kiekio padidėjimui organizme, yra šios: gliukagonas, kortizolis, adrenalinas, augimo hormonas ir tiroksinas. Diabetas skiriamas į du tipus: 1. priklausomas nuo insulino, I tipo (juo serga asmenys, kuriems dažniausiai nustatomi autoantikūnai prieš insuliną). Sergama jauname amžiuje. Gydymui skiriamas insulinas. 2. nepriklausomas nuo insulino, II tipo (juo susergama vyriasniame amžiuje). Pagrindiniai rizikos veiksniai sergant II tipo diabetu: • vyresni nei 45 metų amžiaus asmenys; • nutukimas; • aukštas AKS; • DTL cholesterolio konc. 2.3mmo/l; • Sutrikęs gliukozės toleravimas. Diabeto komplikacijų vertinimui svarbus yra glikemijos pavalgius nustatymas. Šis rodiklis svarbus Iitipo diabeto komplikacijų rizikai. Gliukozės koncentracijos padidėjimo priežastys: • CD; • SGT; • sutrikusi glikemija nevalgius; • akromegalija; • pankreatitas; • kasos vėžys; • stresas; • nėščiųjų diabetas. Hipoglikemijos: Pseudoglikemija- būklė, kai gliukozės konc. kapiliariniame kraujyje yra sumažėjusi, o serume – norma. Ją lydi leuokocitozė ir eritrocitozė. Glikemijos nustatymas kraujo serume yra tikslesnis, todėl reikia remtis šiais rezultatais. Hipoglikemijos simptomai gali būti prie įvairių patologijų: silpnumas, mieguistumas, sutrikęs matymas, alkio pojūtis, nervingumas. Pati didžiausia hipoglikemijos priežastis – insulino perdozavimas. Sergančiųjų diabetu hipoglikemijos priežastys: • insulino perdozavimas; • neteisingai parinktas laikas insulino injekcijai; • ligonis laiku nepavalgė; • fizinis krūvis; • alkoholis. Postabsorbcinės (nevalgius) hipoglikemijos priežastys: • medikamentai; • kepenų ligos; • inkstų ligos; • širdies ligos; • badavimas; • kasos navikas; • sepsis. Svarbią reikšmę gliukozės apykaitai turi kepenyse deponuojamas glikogenas. Todėl ūmus kepenų funkcijos sutrikimas gali sukelti hipoglikemiją. Glikolizintas hemoglobinas (HbAC) yra efektyvi papildoma priemonė diabetui diagnozuoti ir vertinti ilgalaikiai gydymo kontrolei. Jis rodo vidutinę kraujo gliukozės koncentraciją per paskutinias 4-8 savaites. Tiriamas, sergantiems diabetu kas trys mėnesiai. Norma – 4,8-6,0℅ (bendrojo Hb). Esant hiperglikemijai glikolizinto hemoglobino per eritrocitų gyvavimo trukmę (120 dienų) daugėja. Šio rodiklio didėjimas rodo , kad CD yra nekompensuotas, reikia koreguoti gydymo dozes insulinu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!