Gliukozės apykaitos reguliacija. Cukrinis diabetas

Gliukozės apykaitos reguliacija. Cukrinis diabetas. • 2010, Klaipeda Įvadas • Šiame darbe nagrinėjau: • Endokrininę kasos funkciją. • Insulino ir gliukagono poveikį gliukozės apykaitai, jų veikimo mechanizmas. • Diabeto atsiradimo priežastis, tipus, komplikacijas ir gydymą. Žmogaus endokrininė sistema • Žmogaus endokrininę sistemą sudaro belatakės (vidaus sekrecijos) liaukos, kurios į kraują išskiria hormonus, reguliuojančius vidines organizmo funkcijas. Belatakės liaukos yra išsidėstę skirtingose žmogaus organizmo vietose: • Smegenyse - hipofizė ir kankorėžinė liauka; • Kaklo srityje - skydliaukė ir prieskydinės liaukos; • Už krūtinkaulio - užkrūčio liauka; • Pilvo ertmėje - kasa ir antinksčiai; • Mažojo dubens srityje - lytinės liaukos (sėklidės bei kiaušidės). • Endokrininė sistema padeda užtikrinti darnią organizmo veiklą. Kasa • Kasa yra pagrindinė virškinamojo trakto liauka, gaminanti įvairius fermentus, atsakingus už maisto medžiagų skaidymą. • Kasoje gaminamas insulinas, gliukagonas. • Per para kasa išskiria apie 1 L kasos sulčių. Kasos sultys per lataką patenka į dvylikapirštę žarną. • Kasa yra pailgos formos, apie 16-22cm ilgio, svreria apie 70-80g. ◦ 1. Tulžies pūslė ◦ 2. Bendras tulžies latakas ◦ 3. Dvylikapirštė žarna ◦ 4. Kasa ◦ 5. Kasos latakas ◦ 6. Kasos ir tulžies pūslės latakų atsiverimas į dvylikapirštę žarną Kasos funkcijos • Kasos funkcijos yra dvi: Endokrininė kasos sistema • Endokrininis (vidaus sekrecijos) audinys, kasos, arba Langerhanso, salelės, gamina ir tiesiog į kraują išskiria hormonus insuliną ir gliukagoną. ◦ Beta ląstelėse susidaro insulinas. ◦ Alfa ląstelėse susidaro gliukagonas. Endokrininė kasos funkcija • Insulinas. jo sekreciją reguliuoja teigiamas grįžtamasis ryšys: gliukozės koncentracijai kraujyje mažėjant, insulino sekrecija taip pat mažėja, o gliukozės koncentracijai didėjant, insulino sekrecija intensyvėja. • Gliukagonas. Jo sekreciją skatina sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje, stresas, fizinis krūvis ir kt. Gliukagonas skatina angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitą. • Somatostatinas. Jo išsiskyrimą skatina padidėjęs gliukozės, amino, riebalų rūgščių, gliukagono kiekis kraujyje. Didėjant maisto medžiagų kiekiui virškinimo trakte, intensyvėja somatostatino sekrecija, kuri ilgina maisto medžiagų rezorbciją ir lėtina jų apykaitą ląstelėje. Insulinas ir C peptidas • Beta ląstelėje insulinas kaupiasi į pūsleles panašiose struktūrose, kurios vadinamos granulėmis.Insuliną gamina iš pirminės jo formos, vadinamojo proinsulino. Nuo proinsulino atskyla mažesnė aminorūgščių grandinė, vadinama C peptidu. Lieka insulinas. Kaskart, kai į kraują iš beta ląstelių išsiskiria tam tikras insulino kiekis, išsiskiria ir atitinkamas C peptido kiekis. Išmatavus kraujyje C peptidą, kartu galima sužinoti ir beta ląstelėse susidariusio insulino kiekį. Insulino vaidmuo • Cukrus negali patekti į ląsteles nesant insulino. Patekęs į kraują, insulinas prisijungia prie insulino receptorių, esančių ląstelių paviršiuje, "atidarydamas duris" gliukozės patekimui į ląstelę. • Pavalgius padidėja kraujo gliukozės koncentracija. Kad ląstelės galėtų greitai pasisavinti perteklinį cukrų, sykiu padidėja po valgio išskiriamo insulino koncentracija. Tuo pat metu kepenys nustoja išskirti gliukozę į kraują, tik ją kaupia, kad galėtų vėliau panaudoti. Atlikęs savo užduotį insulinas pašalinamas, todėl organizmui būtina nuolat gaminti insuliną. Insulino veikimo būdai • Pagrindiniai insulino veikimo būdai yra trys: ◦ Stimuliuoja kepenų, riebalines ir raumenų ląsteles pasisavinti ir naudoti gliukozę; ◦ Stimuliuoja gliukozės virtimą glikogenu kepenyse ir raumenyse; ◦ Skatina riebalų kaupimąsi ir stabdo jų kaip energijos šaltinio naudojimą. Gliukozė • Angliavandenių turintys maisto produktai plonoje žarnoje yra galutinai suvirškinami, ir pasisavinami organizme tik gliukozės pavidalu. • Paprastai kraujuje palaikoma pastovi (3,33 – 5,55 mmol/l) gliukozės koncentracija. • Gliukozė – galutinis visų angliavandenių skaldymo produktas, kuris naudojamas visuose energiniuose ląstelės procesuose glikolizėje, trikarboninių rūgščių (Krebso) cikle, fosforilinimo procesuose - ATF sintezei. • Gliukozės apykaitos sutrikimai nulemia cukrinio diabeto atsiradimą. Gliukozės kaupimas • Gliukozė - tirpi molekulė, kurią audiniai greit pasisavina. • Esant aukštai gliukozės koncentracijai kraujyje padaugėja insulino (išskiriamo kasos β ląstelių), kuris paskatina raumens, riebalinio audinio ir kepenų ląsteles perteklių įsisavinti. Šiuose audiniuose gliukozė yra kaupiama glikogeno pavidalu. Tuo tarpu pastoviai gliukozės koncentracijai palaikyti tarp valgymų, kai gliukozės kiekis svyruoja ir krenta, reikalingas hormonas gliukagonas. Gliukagonas • Gaminamas kasoje. • Baltyminis hormonas. • Reguliuoja angliavandenių apykaitą organizme (padidina gliukozės koncentraciją kraujyje). • Veikia kartu su insulinu, kuris yra gliukagono antagonistas. • Hipoglikemijai -tai būsena, kai cukraus kiekis kraujyje sumažėja tiek, kad pacientas netenka sąmonės. Gliukagono vaidmuo • Nukritus gliukozės, kuri yra pagrindinis visų organizmo ląstelių„kuras“, lygiui kraujyje (būsena vadinama hipoglikemija) kasos α ląstelės ima gaminti daugiau gliukagono. Jis veikia kepenų ląsteles, kuriose suaktyvinamas glikogeno vertimas į gliukozę. Gliukozės koncentracija pakyla iki normalios ribos ir šio hormono kiekis vėl stabilizuojasi. Gliukagono vaidmuo gliukozės homeostazėje labai svarbus, nes ne visada su maistu gaunama pakankamai šio junginio, o ląstelėse, negaunančiose gliukozės, tuoj pat sutriktų visi procesai (nebūtų energijos jiems vykdyti) ir, nors vienos ląstelės atsparesnės laikiniems gliukozės tiekimo sutrikimas nei kitos (ypač jautrios smegenų ląstelės ir eritrocitai), po kurio laiko negaudamos šio junginio ląstelės mirtų. Kiti hormonai keičiantys gliukozės koncentraciją • Amilinas - slopina glikogeno sintezę raumenyse, suaktyvintą insulinu. • • Augimo hormonas – mažina gliukozės pasisavinimą audiniuose, todėl didina jos koncentraciją kraujyje. • • Adrenalinas – skatina glikogenolizę ir gliukozės pernašą iš kepenų į kraują (gliukozės koncentracija didėja). • • Jodtironinai – didina gliukozės koncentraciją. Insulino ir gliukagono vaidmuo gliukozės apykaitoje Veiksniai įtakojantys gliukozės koncentraciją kraujyje • • Maisto sudėtis ir maitinimosi periodiškumas • • Gliukozės pasisavinimo audiniuose greitis • • Kasos hormonų pusiausvyra • • Gliukozės sintezė kepenyse Gliukozės pasisavinimo iš kraujo – išskyrimo į kraują valdymas • Valdymui lemiamą reikšmę turi insulino ir gliukagono koncentracijos kraujyje kitimai. ◦ • Gliukagonas didina gliukozės išskyrimą iš kepenų ◦ • Insulinas didina gliukozės patekimą į audinius ir jos kaupimą ◦ • Kepenys yra svarbiausias organas, atsakantus už gliukozės koncentracijos pastovumą kraujyje Cukrinis diabetas • Manoma, kad 2030 m. pasaulyje juo sirgs apie 300 mln. žmonių. • Tai insulino stokos sukelta liga, kuriai būdingas angliavandenių apykaitos sutrikimas ir jo pasekoje atsirandantys pakitimai daugelio organų sistemose. Kai trūksta insulino, gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl jos kiekis kraujyje didėja. Ląstelėse, dėl gliukozės stokos, sutrinka energijos gamyba ir medžiagų apykaita. • Pagal insulino trūkumo priežastis cukrinis diabetas yra skirstomas į pirmo ir antro tipo. I tipo debetas • Nuo insulino priklausantis • Jis išryškėja jauname amžiuje, dažnai jau anksti vaikystėje. Pirmo tipo diabetas yra autoimuninės kilmės, galimas genetinis polinkis. Susidarę antikūnai ardo kasos ląsteles, gaminančias insuliną. Todėl greitai išssivysto insulino trūkumas ir išryškėja ligos požymiai. ◦ Amžius  50% ▪ Amžius                -  >40 ▪ Insulino sekrecija -  Mažėjanti Gestacinis cukrinis diabetas • Nėščiųjų diabetas – tai laikinas gliukozės padidėjimas nėštumo metu. Tai siejama su hormonų pokyčiais organizme. Pagimdžius viskas susitvarko Tačiau tai jau yra įspėjimas, kad bėgant metams galima susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu Rizikos faktoriai susirgti II tipo diabetu: ◦ Vyresni nei 45 amžiaus ◦ Turintys antsvorį ar nutukę (ypač pilvinio tipo) ◦ Kai pirmos eilės giminės serga diabetu (tėvai, broliai, seserys, vaikai ). ◦ Moterys gimdžiusios naujagimius >4 kg svorio. ◦ Moterys sirgusios nėštuminiu diabetu. ◦ Gliukozės toleravimo sutrikimas (ankstesnių tyrimų metu ) ◦ Sergantys arterine hipertenzija (ah ) ar kitomis širdies – kraujagyslių ligomis. ◦ Turintys padidintą cholesterolio ir/ar padidintą trigliceridų kiekį kraujyje. ◦ Policistinių kiaušidžių sindromas. DIABETO KONTROLĖ • Gliukozės savikontrolei naudojami individualūs gliukozės kiekio kraujyje matuokliai – gliukometrai. • Matuojama : • Ryte nevalgius (siekti kad glikemija būtų 4,4 – 6,7 mmol/l.) • Praėjus 2 val. Po valgio, prieš valgį (siekti, kad glikemija būtų

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!