Aminorūgštis glicinas

• Glicinas (Gly arba G), pagal IUPAC aminoetano rūgštis – viena iš dvidešimties dažniausiai baltymuose randamų aminorūgščių. Tai pati paprasčiausia tokia aminorūgštis, savo funkcinėje grupėje turinti tik vandenilio atomą. Šis atomas leidžia aminorūgščiai gerai „pritapti“ tiek hidrofilinėje, tiek ir hidrofobinėje aplinkoje.
Gliciną 1820 m. atrado prancūzų chemikas Henri Braconnot, kai jis hidrolizavo želatiną , virindamas ją sieros rūgštimi . Iš pradžių jis jį pavadino „želatinos cukrumi“, tačiau prancūzų chemikas Jeanas-Baptiste'as Boussingaultas įrodė, kad jame yra azoto. Švedų chemikas Berzelius pasiūlė pavadinimą „glicinas“. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „saldaus skonio“. 1858, Prancūzijos chemikas Auguste‘as Cahoursas nustatė, kad glicinas buvo acto rūgšties aminas. Dar 1970 m. glicino buvo rasta meteorituose.
• Žmogus sugeba šią aminorūgštį sintetinti pats, iš serino, tačiau taip pagaminama tik apie 85% reikiamo kiekio. Todėl glicinas yra „pusiau nepakeičiama“ aminorūgštis kurią reikia gauti taip pat ir su maistu. Daugelis žinduolių, bet ne žmogus, gali susintetinti gliciną ir iš treonino.
• Nors gliciną galima gauti skaidant baltymus, tai nelabai verta, nes jis pigiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!