Viskas apie aminorūgštis

Aminorūgštys – karboninių rūgščių dariniai, kurių radikale vienas arba du vandeniliai pakeisti amoniako likučiais – aminokekėmis.
Klasifikacija.
γ-aminorūgštis, kai aminokekė yra prisijungusi prie ketvirtojo nuo grandinės pradžios arba γ-anglies atomo ir t.t.
Visos gamtinės, iš baltymų išskirtos aminorūgštys yra α-aminorūgštys, išskyrus β-alaniną NH2CH2CH2COOH.
Pagal funkcinį karboksilio bei aminokekių skaičių ir rūgšties radikalo charakterį visos gamtinės aminorūgštys skirstomos į:
1. monoaminomonokarbonines rūgštis,
2. monoaminodikarbonines rūgštis,
3. diaminomonokarbonines rūgštis,
4. aromatines aminorūgštis
5. heterociklines aminorūgštis.
Nomenklatūra.
Visos α-aminorūgštys turi empirininius, istoriškai susidariusius pavadinimus.
Pavyzdžiui, glicinas arba glikokolis yra pirmoji aminorūgštis, išskirta hidrolizinant praskiestas sieros rūgštimi želatiną (1820m.).Norėta nustatyti, ar želatina hidrolizinama duos cukrų taip pat, kaip ir celiuliozė. Gautasis produktas iš tikro buvo saldus, nuo ko ir gavo savo pavadinimą: graikiškai „γλυχύς“ – saldus, o iš čia glicinas; graikiškai „γλυχύς“ + „χολλα“ – klijus, o iš čia – „saldus klijus“ arba glikokolis.
Panašiu būdu susidarė ir kitų α-aminorūgščių empiriniai pavadinimai.
Pagal tarptautinę nomenklatūrą aminorūgštys vadinamos tų rūgščių pavadinimais, iš kurių jos sudarytos, pridedant žodį amino ir nurodant aminokekės prisijungimo vietą, pavyzdžiui,
Β α
CH2 – CH2 – COOH
| 3-aminopropanoikas
NH2
α
Paprastoje cheminėje nomenklatūroje β-alaniną vadina β-aminopropionine rūgštimi.
Fizikinės savybės.
Visos α-aminorūgštys yra kietos kristalinės medžiagos. Jų tirpumas vandenyje įvairus. Aukštose temperatūrose jos lydosi ir paprastai skyla. Į dujinę būklę aminorūgštys nepereina. Dauguma α-aminorūgščių alkoholy netirpsta. Kai kurios iš jų turi saldų skonį, k.a. glikokolis, serinas, fenilalaninas ir kt. Visos gamtinės aminorūgštys yra optiškai aktyvios, išskyrus glikokolį, o taip pat β-alaniną. Jos priklauso L – stereocheminei eilei. Vėžio opų baltymų aminorūgtšys priklauso D – stereocheminei eilei.
Cheminės savybės.
Aminorūgščių cheminės savybės priklauso nuo amino ir karboksilio kekių.
1. Tos aminorūgštys, kurios turi po vieną amino ir karboksilio kekę, ištirpintos vadeny, reaguoja neutraliai, kadangi amino ir karboksilio kekės neutralizuoja vieną kitą, sudarydamos vidinę druską:
O
//
CH2 – C CH2 – C = O
|| \ |
NH2 OH H3N+ -O
Monoaminodikarboninių rūgščių tirpalai vandenyje rodo rūgščią reakciją, nes aminokekei su viena karboksilio keke sudarius vidinę druską, likusi antroji laisva karbokslio kekė disocijuoja,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!