Alternatyvios kritinių ir kultūros studijų paradigmos

Pozityvistinės poveikio paradigmos teorijos istoriškai buvo pagrindinis būdas tyrinėti masinę komunikaciją. Tačiau šis komunikacijos mokslo metodas nėra vienintelis būdas įvertinti kaip žiniasklaida veikia auditoriją ir formuoja visuomenę. Bene labiausiai aktualus terminas kilęs iš Deniso McQuailo, kuris jį vadina "alternatyvia paradigma" (McQuail, 2005).
• Ši paradigma apima susijusius, bet skirtingus požiūrius, įskaitant kultūros studijas, simbolinį konstruktyvizmą, kritinę teoriją (arba kritines studijas) ir žiniasklaidos ekologiją.
• Mokslinių tyrimų projektai turėtų skatinti veiksmus, nukreiptus į visuomenės gerinimą.
• Kritinės ir kultūrinės studijos turi suteikti balsą engiamoms visuomenės grupėms.
• Kritiniai teoretikai sako, kad jie bando pasiūlyti konstruktyvią kritiką tiek turinio, tiek kontrolės sistemoms žiniasklaidai, kaip socialinei institucijai. Šių tyrimų tikslas yra nustatyti būdus, kuriais žiniasklaidos sistema atsilieka nuo geriausių rezultatų, ir pasiūlyti būdų, kaip tobulėti.
Pvz: Karlsas Marksas "kritinis teoretikas", kurio nuomone, darbininkų klasė buvo tikrasis turto šaltinis naujai industrializuotoje visuomenėje, tačiau ALTERNATYVIOS PARADIGMOS socialinė struktūra engė darbininkus ir leido tą turtą nesąžiningai monopolizuoti kapitalistams, kuriems priklausė fabrikai.
Pozityvizmo apibrėžimas: fizinių mokslų tyrimo metodų, tokių kaip eksperimentai ir objektyvus nurodytų kriterijų matavimas, naudojimas socialiniams reiškiniams spręsti ir suprasti. Tyrimai daugiausia grindžiami kiekybiniu hipotezių matavimu. Pagrindinę pozityvizmo idėją iš esmės atmeta kritiniai ir kultūriniai teoretikai.
• Pozityvistiniu požiūriu "prasmė ir tiesa gaunamos naudojant logines, analitines ar empirines tikrinimo taisykles"
Interpretaciniai teoretikai atmeta mintį, kad žinios visada turi kilti iš mokslinių įrodymų, nes mano, kad dėl to neįmanoma atsižvelgti į situacijos kontekstą kaip į tyrimo dalį. Be to, jie žiūri į žmogaus elgesį kaip į kažką tokio sudėtingo, kad sunku padaryti prasmingas išvadas apie visuomenę iš dalykų, kuriuos galima empiriškai stebėti ir išmatuoti. Kritiniai ir kultūriniai mokslininkai labai linksta prie kokybinių, o ne kiekybinių metodų. Iš esmės kritiniai ir kultūriniai teoretikai teigia, kad žmonių studijavimas reikalauja kitokio požiūrio nei kiekybinis matavimas, ir svarbiau gilintis į atskiras situacijas, nei rinkti ir manipuliuoti didelių mėginių statistika.
Pvz. Tais atvejais, kai pozityvistinis tyrimas gali dokumentuoti nepakankamą juodaodžių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!