Bendravimo proceso organizavimas

Bendravimas - tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio keitimasis informacija, emocinio būvio sąveika ir santykiai, patenkinantys žmogiškuosius ar organizacijos poreikius. Etiški verslo santykiai turi būti grindžiami sąžiningumu, teisingumu ir pasitikėjimu. Bendravimo procese sukuriama žmogaus dorovinė esmė, susiformuoja asmenybės bruožai, tauriosios charakterio savybės.
Bendravimo procese galima išskirti keturias sudedamąsias dalis: bendravimą(Tikslinga žmonių veikla), bendravimo priemones(organizacinė technika, kompiuteriai), darbo objektus(Komunikavimo medžiagos) ir bendravimo rezultatus(Susirinkimai, konferencijos).
Bendravimo procese sukuriama žmogaus dorovinė esmė, susiformuoja asmenybės bruožai, tauriosios charakterio savybės. Jausmai emocijos įpročiai.
Bendraujančiųjų bendravimo sąveiką sudaro 1. Kontaktinė funkcija – tai tarpusavio santykių palaikymas, ginčitynų klausimų išsiaiškinimas, iškilusių problemų sprendimas, nuomonių pasikeitimas, keitimasis informacija, pasikeitimas sukaupta patirtimi. 2. Tarpusavio sąveikos arba komunikacinė– tai informacijos perdavimas ir gautų žinių priėmimas bei informacijos apdorojimas. 3. Reguliacinė– tai poveikis bendradarbiams ar partneriams siekiant daryti įtaką jų elgesiui ir tobulėjimui, iniciatyvai, aktyvumo didinimui bei kūrybai. 4. Vienas svarbiausių žmogaus saviraiškos būdas.
Bendravimo proceso etapai sudėtinės dalys: 1. Idėjos, informacijos atsiradimas. Pasikeitimas informacija prasideda nuo idėjos formulavimo ar informacijos atrinkimo. Siuntėjas turi nuspręsti, kokią ir kiek informacijos reikia perduoti. 2. Kodavimas ir kanalo pasirinkimas. Prieš perduodamas informaciją, siuntėjas turi ją paversti žodžiais, intonacija, gestais. Toks kodavimas informaciją paverčia pranešimu. Informacijos perdavimo priemonės gali būti: verbalinės ir neverbalinės. 3. Perdavimas. Šiame etape siuntėjas panaudoja kanalą, perduodamas informaciją gavėjui. 4. Dekodavimas. Gautą informaciją gavėjas dekoduoja. Dekodavimas - tai siuntėjo simbolių transformavimas į gavėjo mintis. Jeigu simboliai, pasirinkti siuntėjo, gavėjui turi tokią pat reikšmę, tuomet šis tiksliai žinos, ką norėjo pasakyti siuntėjas, ir komunikacijos procesas bus baigtas. 5. Grįžtamasis ryšys. Apie tobulą komunikaciją galima kalbėti tik tada, kai gavėjo įspūdis atitinka, tai ką norėjo perduoti siuntėjas. Užtikrinant grįžtamąjį ryšį, siuntėjas ir gavėjas tarsi apsimaino vietomis.
6. Apibūdinkite pagrindinius bendravimo lygius.
Bendravimo lygmenys: dalykinio (arba verslo) ir neformalaus (santykių ‑ asmeninio ir kitokio bendravimo). Dalykiniame bendravime bendravimo tikslus galima suskirstyti į keturias rūšis: informuoti(informacijai perduoti tam tikram gavėjui ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!