Aktyvaus, pasyvaus ir instrumentinio lytėjimų palyginimas laboratorinis darbas

Daikto vaizdas sąmonėje susidaro tik tada, kai žmogus vienaip ar kitaip bando pažinti objektą, jei esama aktyvios pažinimo veiklos. Išimtį sudaro pasyvusis lytėjimas, pagrįstas taktiliniais ir kinestezniais pojūčiais be lytinčios rankos judesių.
Pažinimo veikloje, kasdieniniame darbe žmogus valingai ar nevalingai naudoja įvairius lytėjimo būdus: aktyvųjį, pasyvųjį, instrumentinį.
Pasyvusis lytėjimas — ypatinga lytėjimo forma, pojūčių formavimasis objektui liečiant ar judant kūno paviršiuje.
Daugelis pagrindinių mechaninių daikto savybių atpažįstamos tik derinant pasyvųjį lytėjimą su raumenį ir sąnarių (kinesteziniais) pojūčiais. Būtent judėjimas papildo ir praturtina lytėjimo pojūčius, kylančius dėl rankos ir objekto sąveikos. Daiktų savybių atspindėjimas vien pasyviuoju lytėjimu, nedalyvaujant kinesteziniams pojūčiams, yra ribotas. 0 pasyvusis lytėjimas kartu su raumenų ir sąnarių pojūčiais sudaro aktyvųjį lytėjimą.
Taigi efektyvesnis yra aktyvusis lytėjimas, ypač kai abi rankos .yra aktyvios objekto atžvilgiu (bimanualinis lytėjimas).
Aktyvusis (haptinis) lytėjimas tai aktyvus kontaktinis objekto tyrimas apčiupinėjant jį ranka (arba abiem rankomis).
Aktyvaus lytėjimo pagrindas — taktiliniai pojūčiai kartu su raumenų ir sąnarių (kinestetiniais) pojūčiais.
Daiktą tiriant haptiškai, aktyviai dalyvauja pirštai ir delnai. Pirštai atlieka nevienodas funkcijas. Didysis pirštas vykdo atramos ir pagrindinės padėties atskaitos funkciją Pagrindinis liečiamųjų judesių krūvis tenka rodomajam ir viduriniam pirštui, kurių judesiais tiriami daikto kontūrai, jo svarbiausi elementai. Bevardis ir mažasis pirštai dalyvauja lytėjimo procese epizodiškai, jų funkcija yra rankos ir pirštų koordinacijos palaikymas. (Kaffemanas R. 2002m. „Jutimo psichologija“)
Instrumentinis lytėjimas – taktilinis erdvės pojūčių skurimas naudojant kokį nors tarpinį įrankį.
Instrumentinis lytėjimas dažnai naudojamas ir yra efektyvus tada, kai objektas nepasiekiamas regėjimu. Tktiliniai pojūčiai, atliekantys svarbiausią vaidmenį jame, kyla nuo rankos (raumenų, sausgyslių) ir įrankio sąveikos.
1. Svarbus veiksnys – regėjimo ir lytėjimo sąveika. Regėjimas yra itin svarbus veiksnys tiriant taktilinius vaizdinius. Pojūčių sąveikos sąlygomis žmogaus veikla dažniausiai yra efektyvesnė. ( Kaffemanas R. 2002m. „Jutimo psichologija“)
2. Lytos pojūtis yra mažiausiai keturių skirtingų odos jutimų – spaudimo, šilumos, šalčio, skausmo- derinys. Odoje yra kelių skirtingų rūšių specialių nervų galūnėlių. (...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!