Aido Marčėno eilėraščio nagrinėjimas

mus apgauna klausa ir vaizduotes žaidimai keisti
ir i naktį gramzdinami švinta ir protas ir jausmas
paaštrėja rega ir vaizdai prieš akis išskleisti
nusileidžia gelmėn ir aprimsta apsirgusiam skausmas
prisiliečia nutilusios sielos beribe darna
ir visi slėpiniai atverti jos ženklams ir žolynai
o aušroj su žvaigždėm krenta žemėn pirmoji šalna
ir nutilus žiogeliui nerupi skruzde skruzdėlynui
Pavadinimas „Pirmosios šalnos naktis“ suteikia niūrią nuotaiką: šalna – gąsdinantis laikas, akimirka, kai kažkas pasikeičia, nutrūksta augalų gyvenimas. Šalnos- tikrojo rudens pranašas, paliečiantis žemę, būties erezijos simbolis.Po jos prasideda rudens metamorfozės. Ruduo gyva veda į negyvą. Gamta susitaiko su mirtim.. Pirmoji (laiko epitetas) skelbia, kad jų bus daug, tai tik įspėjimas. Trečiasis pavadinimo žodis – naktis – pažymi konkretų laiką, pridengiantį blogus darbus, kartu kupiną paslaptingos tamsumos, neracionalumo, nežinomybės, mirties. Nakties vaizdas primena V.Mykolaičio - Putino pasaulį „tarp dviejų aušrų‘, J.Juškaičio kūrybos „dieviško liūdesio naktį“.
Eilėraštis sukurtas kaip itin sudėtingas pasaulio regėjimas. Skaitytoją nustebina arba net šokiruoja keletu aspektu: nėra ne vieno skyrybos ženklo (tai būdinga G.Grajausko, S.Parulskio, Eug. Ališankos, K.Navako, E. Kelmicko ir daugeliui kitų šiuolaikinių poetų kūrybai), sumaišoma tautosaka, mitologija su šiuolaikiniu stiliumi. Visas eilėraštis skamba monotoniškai, tarsi atsigręžiant i vaikystę, išgirstant, kaip sekamos pasakos ar niūniuojama lopšinė. Poetas lieka ištikimas tai tradicijai, kurios laikosi vadinamieji neoneoklasicistai (T.Venclova, A. Ališauskas). Eilės šaukiasi ritmo ir rimo, balsas prikimęs nuo patetikos, bet girdisi ir tikrumo, ir prasmės ilgesys, noras regėti tikrąsias vertybes.
Eilėraštis yra elegiškas, melancholiškas, kiek ironiškas. Centre - prabėgančio laiko ir būties trapumo suvokimas. Jo meninė atrama - refleksija, pasakotojo prisipažinimai, svarstymai, vizijos, svajos ir graudulio akimirkos.
Tema yra pakankamai paslėpta, tai ne tik vidinės būties trapumas, bet ir pasaulis ties nebūties slenksčiu. (Asociacija į H.Radausko kūrybos trapumą, jo vaizduojamas laikas irgi yra naktis – laikas, kai gali siautėti destruktyviosios žmogaus prigimties jėgos eilėraštyje. „Gelmių sukilimas“). Pagrindinės problemos kyla tik keletą kartų perskaičius atskiras strofas: žmogaus būties prasmė, dvasinių vertybių subanalėjimas.
Lyrinis „aš“ yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!