Aido Marčėno „Ars poetica“ analizė

Tapatybės problema – vienas iš šiuolaikinės filosofijos aspektų. A.Marčėno poezijoje dažnai išryškėja lyrinio subjekto polinkis gyventi ne sau, o kitiems, kyla „aš tapatumo“ problema. Ši atsakomybė už kitus niekada neleidžia asmeniui iki galo sugrįžti į save. Tokia asmenybė tampa nebepajėgi domėtis tik savimi. Ji suvokia, kad egzistuoja tik dėl kito. Toks lyrinio subjekto aukojimasis dėl kitų matomas eilėraštyje „Ars poetica“. Spiralinė kompozicija akcentuoja tai, kas svarbiausia lyriniam subjektui – reikia rašyti eilėraščius. Kompoziciniu pagrindu sukomponuotas visas eilėraštis ir kalbančiojo paaiškinimas, kodėl reikia rašyti eilėraščius.
Eilėraštį sudaro keturios strofos, pirmoji pati trumpiausia – tik dviejų eilučių; tai yra svarbiausias teiginys, nurodantis, kodėl reikia rašyti eilėraščius – baigiasi pasaulis.
Antroji strofa – lyrinio subjekto paaiškinimas, kaip reikia rašyti eilėraščius, kiek reikia turėti ryžto ir užsispyrimo. Kūrybą kalbantysis aiškina kaip jam vienam suvokiamą prasmingą darbą, prilygstantį namo ar laivo statymui, dėl nykstančios savo šeimynos, numirusios religijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!