R. Granausko "Gyvenimas po klevu" pabaigos analizė ir interpretacija

degradavimas, nesugebėjimas įsitvirtinti gyvenime.
kuriais Kairienė gyvena. Jos atmintyje išlikę senojo kaimo trobos, žmonės, kurie vieni
kitus pažinojo, apylinkės, seni keliai ir medžiai. Ji prisimena ir kapinių kalnelį, kuris
tuomet buvo laikomas šventa vieta.
Kairienės anūkas Darius- šiuolaikinio jaunimo tingėjimo pavyzdys. Jis nekentė darbo,
jam rūpėjo tik greičiau jį pabaigti.
Gyvenvietėje žmonės gyvena arti veinas kito, tačiau jie vieni kitims priešiški,
susvetimėję. Žmonės praradę namų šventumo jausmą. Kaime pasilikusi tik viena
Kairienės troba. Ji buvo senosios gyvenimo simbolis.Namų aplinka jai buvo be galo
artima: čia ji laimingai gyveno su savo žmogumi, čia augo hos sūnus, čia ji dirbo ir
rūpinosi darželiu, buvusiu šalia namo. Čia prabėgo jos jaunystės dienos ir namo sienos
tarsi prisigėrusios to jaukumo ir artimųjų šilumos. Jaunosios kartos sąmonėje dingsta
gimtųjų namų samprata, ji praranda ryšį su protėviais, su žeme. Jei kairienei žemė
šventa ir teikia stiprybės, tai jaunoji karta nejaučia pagarbos jai ir mirusiesiems.
Praradusi ryšį naujoji karta tampa silpna ir pažeidžiama, pasiduodanti pražūtingiems
įpročiams. Tik senoji kairienė iš paskutiniųjų stengiasi apginti savo „gyvenimą po
klevu“. Ji tik čia gali gyventi, nors ir slegiama vienatvės. Nėra kaimo, bet jame
gyvenusių žmonių atminimą saugo žemė.
„Traktorius važiavo į trobą“ konkrečiu sakiniu prasideda kūrinio pabaiga. Ištraukos
erdvė labai konkreti- per kiemą nuo daržinės, pro šulinį, pro pamestą vištų geldą
traktorius, lekiantis tiesiai į trobą. Apysakos laikas – dabartis. Autorius tarsi
stebėdamas iš šalies kuria ši vaizdą, ryškiai pabrėždamas kairienės jausmus ir
veiksmus.
Traktorius- senajai Kairienei atrodė didžiulė metalinė pabaisa artėjanti tiesiai į ją.
Senoji nesitraukia ir nepalieka savo namų. Ji iš visų jėgų priešinosi traktoriui gimdama
ne gyvybę, bet troba. Taikydamsi į stiklinius traktoriaus žibintus, primennančius dvi
didžiules šviečiančias ir žudančias akis, tikėjosi kad traktorius:“gal apaks, gal sustos
nieko nebematydamas?“ Jai neskaudėjo,: „ji nejuto sakusmo, tiktai išgirdo, kad
trakštelėjo kažkas krūtinej“. Širdies skausmas buvo daug stipresnis už kūnišką. Nes
toje troboje buvo viso senojo kaimo gyvybė, visos jos šeimos atminimas, meilės,
protėvių atminimo simbolis.
Jaučiamas ryškus Senosios Kairienės nerimas, liūdesys. Traktoriui suteiktos
žmogiškos savybės ir jo palyginimai su kokia tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!