A. Nyka-Niliūnas "Ars poetica"

Pirmosios eilutės „Kiekvienas žodis / Ištartas tuštumai, mus slegia“ reiškia, kad žodžiai, kurie nėra niekam skirti, nėra susižinojimo paskirties, yra tarsi beprasmiški dalykai, apsunkinantys mūsų gyvenimą. Juk kiekvienas daiktas turi savo paskirtį, pavyzdžiui, pieštuko paskirtis — rašyti, piešti, ką nors dailinti. O žodžiai vartojami tam, kad jie būtų išgirsti ir suprasti. Žodžiai ieško to, kas juos galėtų suprasti, suteikti gyvybę, tai yra, pasijusti vertingais šiame pasaulyje, nes jie stengiasi perduoti kurio nors žmogaus patirtį. O jei nėra klausytojo, kuriam ši patirtis būtų perduota, tai jis ištariamas tuštumai ir išsivysto beprasmybės jausmas, kuris mus slegia.
O yra slegiamas „Pasaulio sukūrimo vienatve“, nes kalba yra bene aktualiausia vertybė mūsų gyvenime. Nuo pat žmonių atsiradimo visatoje stengtasi susišnekėti. Jau akmens amžiuje gyvenę žmonės perduodavo informaciją piešiniais ant sienų ir įvairiais ženklais. Tai jų kalba. Net ir gamtos pasaulyje egzistuoja tam tikra kalba. Taigi suprantama, kad žodis yra tarpininkas, kuris padeda išreikšti tai, ką nori pasakyti. Juk žodžio santykis su tuštuma reiškia pabaigą. Tai netekties reikšmė.
Vėliau žodis prilyginamas žmogui. Jis tarsi kūdikis gimsta žmogaus lūpose, „gyvena/ Savo būties komediją“ (šie žodžiai reiškia, kad gyvena tik sau, tarsi vienišas aktorius be auditorijos) ir „kovoja“ su egzistavimo problema. „Apnuogina“, kai žodžiai ištariami pasakant ką nors asmeniško, tai, ką mėginai nuslėpti nuo aplinkinių. O „pridengia“, kai gražiais žodžiais „užglaistomi“ žmonių kivirčai arba nuslepiama teisybė. Taigi suprantama, kad žodžiai vartojami ne tik elementariai ir paprastai, bet yra skirti ypatingam tikslui. Juk kartais tik dėl vieno žodžio gali būti sugriaunamas arba iš naujo pastatomas visas žmogaus gyvenimas.
Pirmos strofos pabaigoje pasakoma, jog galiausiai: „miršta / Kankinio mirtim.“ Žodis tarsi keliautojas, ieškantis žmogaus, kad būtų įvardinta jo prasmė. Tačiau vietoj pilnatvės jaučiame netektį, nes niekas žodžio neišgirdo, jis niekam nereikalingas. Taip žodis, nepasiekęs savo kelionės tikslo, miršta, nes nė vieno klausytojo ausis neišgirdo jo. Juk tik išgirdus ir įvardijus žodį, galima suteikti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!