Alfonsas Nyka-Niliūnas skaidrės

Aš gyvenu, bet visą laiką ilgiuosi gyvenimo.
Alfonsas Nyka-Niliūnas (pagal šeimos pavardę – Alfonsas Čipkus) gimė 1919 07 15 Nemeikščiuose, Utenos apskrityje. 1938 m. baigęs Utenos gimnaziją pradėjo romanistikos ir filosofijos studijas VDU, kurias 1942 m. užbaigė VU. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur studijavo Tübingeno ir Freiburgo universitetuose, dirbo mokytoju Tübingeno lietuvių gimnazijoje, dėstė prancūzų kalbą Meno ir amatų mokykloje Freiburge. 1949 m. atvyko į JAV. Čia iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius, knygas. Antologijos Žemė (1951) dalyvis, žurnalo Literatūros lankai vienas steigėjų ir redaktorių, žurnalo Aidai redakcijos narys, žurnalo Metmenys bendradarbis.
Mirė 2015 m. Baltimorė (2017 perlaidotas Utenoje).
Alfonsui Nykai-Niliūnui – vienam iškiliausių XX a. lietuvių poetų, vertėjui, literatūros kritikui, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatui – VDU garbės daktaro regalijos įteiktos 1997 m.

Eilėraščius spausdino nuo 1939.
• Poezijos rinkinyje Praradimo simfonijos (1946) vyrauja namų praradimo, tremties temos, kurias galima sieti su konkrečia istorine situacija.
• Vėlesnėje kūryboje (eilėraščių rinkiniai Orfėjaus medis 1953 21954, Balandžio vigilija 1957) išplėtotas daugiažodis lyrinis pasakojimas glaustesnis, fragmentiškas.
• Eilėraščių rinkiniuose Vyno stebuklas (1974), Žiemos teologija (1985) abstrakcijos siejamos su konkretybe, subjektyvūs potyriai supinami su mito, kultūros, literatūros pasakojimu, daug kultūrinių aliuzijų, citatų kitomis kalbomis, gramatikos ir filosofijos terminų.
Visoje kūryboje vyrauja tremties tema, kuri išlaikydama istorinį požiūrį yra universalus egzistencijos matmuo, o namų prarastis – vienintelė pasaulio pažinimo galimybė. Eilėraščio subjektas reiškiasi kaip sūnus palaidūnas ar iš rojaus išvarytas Adomas, nuolat jaučiantis pasaulio ir namų įtampą. A. Nyka‑Niliūnas kuria ne išgyvenimo, tradiciškai pasireiškiančio lyriniu išsakymu, bet patirties poeziją, kuriai reikia kitokios poetinės kalbos.
ORFĖJAUS MEDIS
Orfėjaus medis
Parėjęs neradau namų, tiktai pėdas
Vaiduoklių lietuje ir vėjuos,
Tik gluosnio liemeny užgijusias žaizdas
Ir medžių runom švokščiančias alėjas.
Neberadau tenai nei vakaro, nei jos,
Nei gobelene raudonos medžioklės scenos,
Tik veidrodį po gluosniu ant vejos,
Benamės rankos nuimtą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!