Kaltės ir atgailos tema lietuvių literatūroje (Nėris, Nyka-Niliūnas)

Kaltė yra sunkus ir slegiantis jausmas, ištinkantis tada, kai žmogus suvokia savo klaidas ir jų neneigia. Kaltės jausmas yra neatsiejamas nuo atgailos jausmo, kuriuo išreiškiamas nuoširdus apmaudas, nuoširdus atgailestavimas dėl vienokių ar kitokių savo atliktų veiksmų. Tai itin svarbūs jausmai, kurie parodo humaniškumą ir žmogaus brandumą, nes ne kiekvienas gali pripažinti klydęs ar padaręs kažką, ko padaryti nereikėjo. Būtent šis brandus kaltės ir atgailos motyvas vaizduojamas lietuvių poetės romantikės Salomėjos Nėries ir žymaus egzodo lietuvių poeto Alfonso Nykos – Niliūno kūryboje, kurioje kaltė ir atgaila yra išreiškiama nuoširdžiai, atvirai ir yra glaudžiai susijusi su tėvyne ir jos netektimi.
Kaltės ir atgailos tema yra ryškiai matoma XX a. vidurio katastrofų literatūros atstovės Salomėjos Nėries kūryboje bei gyvenime. Jaunoji poetė, pasidavusi Sovietų Sąjungos gražioms kalbos ir teikiamai meterialinei paramai, tapo šiai šaliai parankia naivia marionete, kuri tarsi visai pamiršo savo tėvynę Lietuvą ir pareigas jai, todėl neretai buvo vadinama tėvynės išdavike. Poetės moralinis lūžis įvyko išvykus į Ufą, kurioje jos naivumą visiškai užgožė pradėjusi graužti sąžinė dėl savo gyvenimiškų pasirinkimų, atitolinusių ją nuo Lietuvos ir vertusių jaustis prasikaltusia savo gimtajai šaliai. Šiuo tamsiu laikotarpiu, kai sąžinė pradėjo itin priekaištauti, Salomėja Nėris parašė eilėraščių rinkinį ,,Prie didelio kelio“. Šiame rinkinyje vaizduojama viena ryškiausių kaltės ir atgailos temų literatūroje, nes eilėraščiuose lyrinis subjektas išsako savo jausmus ir perteikia savo gailestį, apmaudą, norą atgailauti ir save bausti. Vienas jautriausių šio rinkinio eilėraščių yra eilėraštis ,,Maironiui“. Jame lyrinis subjektas jaučiasi kaltas prieš tautos dainių Maironį: ,,Sako, mirdamas mane tu keikei,// o numiręs surūstėjai dar labiau.“ Taip pat matomas labai ryškus atgailos ir savęs baudimo, nužeminimo motyvas: ,,Ir nenoriu sau geresnio nieko, // Tik prie žemės prisiglaust brangios,// Būti tėviškės arimų slieku“. Lyrinį subjektas supranta savo klystkelius, o dalelytė ,,tik“ parodo, kad vienintelis dalykas, kurio jis prašo, tai būti bent dalele savo tėvynės, nors ir slieku gimtojoje žemėje....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!