Aidas Marčėnas - kūrybos analizavimas

I. POETINIO PASAULIO ASPEKTAI Sunku apibrėžti, kas yra poetinis pasaulis, o jei dar poetas modernus, kuriam neįmanoma pritaikyti jokių teorijų ar taisyklių, būtina įsiklausyti ne tik į žodžio semantiką, bet ir į skambumą, įsižiūrėti į vaizdinį, atrasti jo ryšį su kitais vaizdiniais. Poetinis pasaulis apima labai plačius tiek semantinius, tiek raiškos klodus, o šio darbo objektas ir yra Aido Marčėno pasaulis kaip literatūrinis vaizdinys. Tikslas – atskleisti poetinio pasaulio savitumą. Aido Marčėno poetinis pasaulis nėra vientisas, jį galima skaidyti remiantis prasminiu klodu ir raiškos ypatumais. Prasminis klodas lyrikoje – darbo ašis, kuria remiantis ir bus aptariamas poetinis pasaulis. Todėl pagrindinis darbo uždavinys – išskirti svarbiausius poeto lyrikos teminius aspektus. Į prasminį klodą įeina tematika, problema, lyrinis subjektas ir motyvai. Lyrika ypatingai pasižymi tematikos įvairove, o nuo tematikos bus pereinama prie poetikos, kurią sudarys poetinė kalba, kompozicija, eilėdara. Poezijoje ypač svarbus lyrinis subjektas, jo pasireiškimo būdai, nurodantys lyrikos tipą, o taip pat per kalbą atskleidžiamą jo sąmoningumą. Pasak Dalios Satkauskytės, subjektas ne tik reiškiasi kalboje ir per kalbą kaip sąmonė ir sąmoningumas, kalba jį išduoda, atskleisdama pačiam subjektui ne visada žinomus jo paties aspektus. Asmuo kaip subjektas laisvas priimti sprendimus, bet tie sprendimai riboti kultūrinių, socialinių, istorinių konfigūracijų, kurios neretai yra suvokiamos kaip neatskiriama subjektyvumo dalis. Subjekto tapatybės problemą keičia kintamų tapatybių ir intersubjektyvumo problema. 2 Subjekto priklausymas nuo kintančios aplinkos ryškus A. Marčėno lyrikoje. Kalbantysis dažnai savo miesto erdvėje dėl kitų kultūrų įtakos, besikeičiančių vertybių, jaučiasi susvetimėjęs, praradęs savo tapatybę. Tai inspiruoja lyrinio subjekto būties problemų apmąstymą, nostalgišką žvilgsnį į praėjusį laiką, formuoja požiūrį į poeziją, Dievą ir aplinką. Taigi darbe bus akcentuojami poezijos žmogaus subjektyvumo raiškos aspektai, pasaulio suvokimas. Pagal A.Marčėno poezijos kalbančiojo subjektyvumą galima išskirti kelias pagrindines lyrikos temas/aspektus. Dažnas poezijoje – tikėjimo aspektas, kartais ieškant ryšio su Dievu, o kartais ironiškai žvelgiant į šiuolaikinio modernaus žmogaus požiūrį į Dievą, tikėjimo kaip vertybės sumenkėjimą. Ši tema giliai persmelkusi A.Marčėno lyriką, tačiau tai neliudija lyrinio subjekto besąlygiško krikščioniškumo, o priešingai – išreiškia abejonę, net ironiją. XX-ame amžiuje į lietuvių literatūrą įsiveržęs „egzistencializmas susitelkia ties atskiro žmogaus būties problemomis“. 3 Literatūroje atsiranda vis daugiau filosofiškumo. Poetas lygindamas filosofiją su poezija teigia, kad „Iš esmės poezija yra tai, kas nepaaiškinama, kas verčia autorių stebėtis ir nustėrti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!