A. Marčėnas "Iš pakraščių į centrą"

Daugelyje eilėraščių A. Marčėnas svarsto egzistencinius klausimus, tai galima būtų įžvelgti ir šiame poeto eilėraštyje „Iš pakraščių į centrą“.
Tik perskaičius eilėraštį mintyse iškarto iškyla keturios erdvės, jos, tarsi kontrastuojančios tarpusavy, atskleidžia nepaprastą eilėraščio vaizdą. Pirmoji erdvė yra realybė (tai, kas šiame eilėraštyje yra realu), du ypač dažnai pasikartojantys realybės motyvai yra krantas ir upė. A. Marčėnas, būdamas miesto poetu, neišvengiamai vartoja Vilniaus vaizdus: „ Neries krante, kurį kadaise mindėm“, „Žirmūnų tiltas, du krantus sukandęs“. Iš to galime suprasti, jog eilėraštis siejasi su realybe ir svartstomi egzistencializmo klausimai yra aktualūs šiandienos žmogui.
Antroji erdvė – tai paralelė tarp realiojo pasaulio ir infernalaus, kurie atskleidžiami jau pirmuosiuose eilėraščio posmuose: „suiręs Dante, dantenos kraujuotos,/ senukas ten, kur vakar būta berno“. Šios dvi eilutės jau atskleidžia žmogaus laikinumą, suprantame, jog eilėraštyje realusis ir infernalinis pasauliai yra neatsiejamai susiję: „dangus ir žemė, moteris ir luotas,/ šviesa – lyg čia prasideda inferno.“ Galime numanyti, jog jau minėtųjų dviejų pasaulių jungtis yra luotas (Prisiminkime Chroną iš Graikų mitologijos, kuris su valtele mirusiuosius perkeldavo į kitą pasaulį), šie pasauliai eilėraštyje yra tarsi vienas kito tęsinys, tačiau aiškios ribos tarp jų nėra.
Būtent ties judėjimu į kitą pasaulį atsiskleidžia ir trečioji eilėraščio erdvė – tai dabartis ir vaikystės prisiminimas. Eilėraščio subjektas, kaip jau ir supratome iš pirmųjų posmų, yra jau sęnas žmogus, tačiau visdar nepamiršęs savo praeities. Pragaro mėtų dvelkimas jam primena vaikystės pasaulį: „kiek daug šviesos virpėjimo po lapais/ vaikystėje – čia pat – kregždutės kapas“. Galime suprasti, jog žmogaus egzistencija nesibaigia su lig senatve ar persikėlimui kitą pasaulį, visada išlieka praeities prisiminimas.
Ketvirtoje eilėraščio erdvėje vėlgi pastebime vientisumą: „ ir nebeaišku kas kame atspindi / tarp sąmonės ir sapno ribą birią“. Eilėraščio ribos tarsi išnykę, nesuprasi ar tai sąmonės egzistencija, ar gyvenimas yra lyg sapnas. Viskas tarsi susilieja į vieną. Penktasis posmas tarsi nuoroda į žmogaus gyvenimą, jo klaidžiojimus ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!