Administracinės teisės esmė

 Administracinė teisė. ADMINISTRACINĖS TEISĖS ESMĖ. Viešasis valdymas – administracinės teisės socialinis objektas. Viešojo valdymo esmė ir požymiai. Administracinė teisė yra valdymo teisė; teisės apie valdymą šaka. Administracinė teisė aptarnauja viešąjį valdymą, yra to valdymo teisinis pagrindas. Administracinė teisė turi padėti teisingai atlikti valdymą. Valdymas - sudėtingas ir įvairiapusis reiškinys (pvz., automobilio mechaninis valdymas). Socialinis valdymas – valdymas žmonių visuomenėje. Socialinis valdymas yra 2 rūšių: 1) Privačių interesų pagrindu. Pagrindiniai požymiai: a) vidinė organizuojanti veikla; b) šia veikla tenkinami turtiniai, politiniai, socialiniai privatūs interesai; c) šių kolektyvų nariais (valdomaisiais) tampama laisva valia (valdymo santykių subjektais tampama laisva valia); d) valdomasis pavaldus valdančiajam ne administracine, bet organizacine tvarka; e) valdymo veiksmai dažniausiai pasiekiami be valdymo institucijų įsikišimo. 2) Viešasis valdymas. Pagrindiniai požymiai: a) valstybinio lygmens veikla; b) viešuoju valdymu siekiama įgyvendinti valstybės politiką viešosiose srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo, ūkio, krašto apsaugos, valstybės saugumo; c) šių santykių dalyviais neretai tampama nepriklausomai nuo asmens valios; d) viešajame valdyme valdomasis asmuo dažnai nebūna organizaciškai susijęs su valdančiuoju. Tarp šių subjektų yra administracinis pavaldumas; e) valdantysis valdančiojo atžvilgiu gali naudoti valstybinio poveikio priemones ( ir tiesioginę prievartą); Viešasis valdymas ir viešasis administravimas. 99m.06 17d. LR Viešojo administravimo įstatymas.Nr. 60.VŽ.99m. Viešasis administravimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų subjektų vykdomoji veikla skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.(Tai tam tikrų subjektų vykdomoji veikla). Viešasis administravimas Viešasis administravimasvIEapima 3 sritis: 1) Administracinis reglamentavimas. Tai nuostatų, taisyklių, reglamentų ir kitų teisės aktų priėmimas įstatymams įgyvendinti; 2) Vidaus administravimas. Tai tokia administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos institucijos vidaus darbas (tvarkomas personalas, nustatoma vidinė struktūra, atliekamas raštvedybos darbas); 3) Viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešosios paslaugos – švietimo, sveikatos apsaugos, sporto, kultūros, transportas. Atitinkami pareigūnai kontroliuoja šių paslaugų teikimą, kokybę, nustato tam tikras taisykles. Viešasis valdymas yra plačiau nei viešasis administravimas. Viešasis valdymas yra procesas, kuriame: 1) Priimami valdymo sprendžiami ir leidžiami valdymo aktai (administracinis reglamentavimas); 2) Vyksta valstybinių įstaigų vidaus valdymas; 3) Kontroliuojamos viešosios paslaugos; 4) Atliekami administraciniai veiksmai: kontrolė, priežiūra, registravimas, prevencinis darbas, reaguojama į teisės pažeidimus viešame valdyme. Viešasis interesas. (Kreiptis į viešąsias institucijas reikalingos informacijos, pateikti skundą). 5 str. K- ja. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo intereso, pasireiškiančio vykdomosios valdžios sferoje įgyvendinimo teisė. Siejama tik su vykdomąja valstybės valdžia. Viešasis valdymas ir vykdomoji valdžia. Instituciniu požiūriu vykdomoji valdžia yra visuma tam tikrų valstybės institucijų ir įstaigų, kurių paskirtis – įgyvendinti įstatymus, Prezidento dekretus, Seimo nutarimus. Funkciniu požiūriu vykdomoji valdžia reiškia patį viešąjį valdymą. Tai tam tikra veikla atliekant vykdomosios valdžios institucijų joms priskirtas f- jas. Viešojo valdymo f-jas atlieka ne tik valstybinės institucijos ir įstaigos.Viešąjį valdymą vykdo ir vietos savivaldos institucijos. Viešasis valdymas= vykdomoji valdžia: 1) Valstybės; 2) Savivaldybės. Europos vietos savivaldos chartija. Vietos savivalda irgi vykdo viešojo valdymo f-jas (rinkliavos, mokesčiai, lengvatos). Administracinės teisės samprata. Administracinės teisės paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius, kurie susiję su viešuoju valdymu. AT f-jos: 1) Reguliacinė (Policijos veikos įst., Vietos savivaldos įst.) 2) Represinė. Ji išryškėja tuomet, kai kalbama apie viešųjų valstybės interesų apsaugą, gynimą. (Sankcijos: administracinės nuobaudos, pvz. licenzijos atėmimas arba religinės sektos ar organizacijos veiklos sustabdymas, materialinės žalos atlyginimas viešajame valdyme). Šią f-ją atspindi subordinacinis ryšys: valdžia – žmogus - pavaldumo principas. 3) Asmens konstitucinių teisių gynimo apsaugos. Žmogus – vykdomoji valdžia. Asmens konstitucinių teisių įgyvendinimo tvarka. AT metodai. AT būdingas valdžios ir pavaldumo ryšys (arba metodas).Teisinių santykių subjektai yra nelygūs, nes vienas pavaldus kitam. Jis nelabai ryškus skundo ir inform. teisėje. Taikomas rekomendacijų metodas. T.t. socialiniais klausimais Vyriausybė teikia savivaldybėms rekomendacijas (pasiūlymas, o ne imperatyvas). AT derinamas įtikinimas su prievarta. Viešasis valdymas remiasi žmonių įtikinimu, o prievarta taikoma tada, jei įtikinimo nepakanka. AT reguliavimo dalykas. Tai t.t. visuomeninės santykių sferos rūšys: 1)Viešosios administracijos organizavimo santykiai. Skiriama remiantis realumo principu. Kad viešoji administracija veiktų, ji turi būti atitinkamai organizuota; 2)Vykdomosios valdžios įgyvendinimo santykiai (viešojo valdymo f-jų atlikimas). Valdymo aktų leidimas, kontrolė, priežiūra, prevencija, patentavimas, licencijavimas, ratifikavimas; 3)Administracinio reagavimo į pažeidimus viešajame valdyme santykiai; 4)Žmogaus ir vykdomosios valdžios santykiai įgyvendinant konstitucines asmens teises ir laisves; 5)Administracinių ginčų santykiai ( administracinių teismų sistema ir ikiteisminiai ginčai). AT – specializuota viešosios teisės šaka, apimanti teisės normas, reguliuojančias viešojo valdymo institucijų sistemą ir vidinį administravimą, įtvirtinančias valdymo f-jų įgyvendinimo formas bei reagavimo į teisės pažeidimą viešajame valdyme būdus, o taip pat nustatančius asmens ir vykdomosios valdžios santykius bei administracinių ginčų sprendimo formas. Vyriausybės įst.- ir KT, ir AT šaltinis. Todėl AT specializuota, o ne savarankiška teisės šaka, nes neįmanoma visiškai atriboti nuo kitų teisės šakų. AT formos ( normos ir šaltiniai). AT normų samprata, bruožai, struktūra. T.norma – valstybės nustatyta, privaloma, bendro pobūdžio elgesio taisyklė. AT norma – tai valstybės nustatyta, privalomo elgesio taisyklė administraciniuose santykiuose, kurios įgyvendinimas gali būti užtikrintas valstybės prievartos priemonėmis. AT normų bruožai: 1) Speciali normų paskirtis (reguliuoja visuomeninius santykius specialios veiklos viešajame valdyme). 2) Teisėkūros subjektų įvairovė. AT kuria ne tik Seimas, leisdamas įstatymus, bet ir pati vykdomoji valdžia, jos institucijos, pradedant Vyriausybe ir baigiant vietos savivaldos institucijomis. 3) Organizacinė f-ja. AT normos reguliuoja ne tik santykius tarp žmogaus ir vykdomosios valdžios, bet reguliuoja ir organizacinius santykius, kurie susiklosto pačioje vykdomojoje valdžioje. 4) Specifiniai normų laikymosi užtikrinimo būdai. AT yra nemažai tokių normų, kurios reguliuoja drausminio, kardomojo ar kitokio poveikio taikymą. Sankcija grasinama teisės pažeidėjui t.t. neigiamom pasekmėm. 5) Normų taikymo ypatumai. Realiai taikant vieną ar kitą AT normą, dažnai priimami individualūs teisės aktai ar procesiniai dokumentai. AT normos struktūra.(Hipotezė, dispozicija ir sankcija). Dispozicija –pagrindinė teisės normos dalis. Ji reikalauja t.t elgesio iš subjekto. Sankcija – normos dalis, kuri numato pasekmes už teisės pažeidimus. AT normos pasižymi tuo, kad jose nemažai sankcijų (valstybės prievartos plačiąja prasme). Nors yra ir normų, kur sankcijos nenumatytos. Yra 6 administracinės sankcijos: nuobaudos (įspėjimas, bauda, turto konfiskavimas). Valstybės tarnautojams taikomos drausminės nuobaudos. Administracinė sankcija yra ir tada, kai Vyriausybė panaikina apskrities viršininko ar ministro įsakymą ( ar galiojimo sustabdymas). 1996m. Petkevičius “Administracinė atsakomybė”. AT normų rūšys. AT normos pagal pobūdį yra gana įvairios. Pagal elgesio taisyklių modelį, kuris įtvirtintas teisės normoje: 1) Įpareigojančios – nurodančios. (turi pranešti…) 2) Draudžiančiosios. Įpareigoja asmenį nedaryti t.t veikos, pvz. priiminėti dovanas, draudžiama streikuoti, būti politinės partijos nariu. 3) Dispozityvinės arba leidžiančios. Leidžia teisės subjektui pasirinkti elgesio variantą pagal subjektyvinę nuožiūrą. (Gali pripažinti nesunkinančia aplinkybe). Yra tokių normų, kurios nėra įsakmaus pobūdžio. Kartais pateikiamas rekomendacinis metodas. (Vyriausybė turi teisę teikti savivaldybėms rekomendacijas). -> turi teisę, o ne privalo.. Skatinančios normos. (Savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių lengvatas verslininkams). Pagal turinį: Materialinės ir procesinės normos. Materialinės – tai tokios, kurios įtvirtina AT subjektų teises ir pareigas. Procesinės numato materialinių normų įgyvendinimo tvarką. Administracinių teismų veikla. Administracinių bylų teisenos įst. labai daug procesinių normų, reguliuojančių administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką.=Administracinės jurisdikcinės normos, pabrėžiant administracinių teismų egzistavimą. Administracinės procedūrinės normos, pvz. viešojo administravimo įst. administracinių procedūrų taisyklės. Taip pat, pvz. Vyriausybės darbo reglamentas (taigi procedūrinės normos siejamos ne vien tik su pažeidimais). Pagal adresatą: 1) Normos, skirtos neapibrėžtam subjektų ratui (tai kelių eismo taisyklių normos); 2) Normos, taikomos t.t. administracinių teisinių santykių subjektų grupei (“Valstybės tarnybos įst.” pareigūnams); 3) Normos, skirtos konkrečiam administracinių teisinių santykių subjektui. Pagal galiojimą teritorijoje: 1) Visoje šalies teritorijoje (ATPK); 2) Taikomos t.t. teritorijoje (sprendimas įvesti karantiną). Pagal galiojimą laike: 1)Galioja nenustatytą laiką; 2)galioja t.t. laiką (kai išnyksta aplinkybės, normos netenka savo galios). Pagal tikslą: 1) Reguliatyvinės; 2) Apsauginės. Teisės aktai kaip AT aktų išraiškos forma. Šakos šaltinių sistemos pokyčiai. Individualūs aktai – teisės taikymo aktai, o ne šaltiniai. Teisės normos yra patalpinamos į t.t. formą. Tos formos ir yra teisės aktai. Pirmiausia tarp šaltinių minima Konstitucija (pagrindinis šaltinis). AT šaltiniai – tai teisės normos išorinės išraiškos formos – teisės norminiai aktai. Tai tie teisės norminiai aktai, kurių normos reguliuoja viešojo administravimo santykius. Konstituciniai AT pagrindai. K- ja kaip teisės aktas AT svarbus 2 aspektais: 1) tas, kad k-jai neturi prieštarauti joks kitas įst. ar poįstatyminis aktas. Jei taip atsitiktų, tai turime t.t. teismines galimybes šį prieštaravimą panaikinti (Konstitucinis Teismas). Dėl įst., Vyriausybės nutarimų sprendžia Konst.Teismas.Bet yra daugybė kitų teisės aktų, kurie yra neteisėti AT. Šių aktų neteisėtumas kitomis priemonėmis: nuo 1999m. Administracinis Teismas. 2) K-joje įtvirtinamos principinės nuostatos, kuriomis remiantis leidžiami administraciniai teisės aktai. Pvz., žmogaus teisės ir laisvės – siekiant įgyvendinti priimami įst, ir poįst. aktai, kurių dalis patenka į AT. Šie įst. detalizuoja konstitucines nuostatas. “Vyriausybė” – vykdomosios valdžios aukščiausia institucija. Čia esančios nuostatos yra detalizuojamos kituose aktuose “Vietos savivalda” ir “Finansai ir biudžetas”. Taigi AT ir KT ryšys akivaizdus, pagrindinis šaltinis. (Jo nuomone, yra daugybė kitų teisės šaltinių, kurie yra svarbiausi, pvz. “Vyriausybės įst.”. Nelabai daug suvokiame apie AT perskaitę K-ją). Įstatymai AT kaip teisės šaltiniai. Įstatymas – tai t.t, kompetentingų valstybės institucijų spec. tvarka priimtas teisės aktas, reglamentuojantis svarbiausias santykių sritis. Visais atvejais įstatymai yra norminiai teisės aktai – arba liečia, arba panaikina teisės normas, visais atvejais įstatymas yra vienos ar kitos teisės šakos šaltinis. Tuo įst. skiriasi nuo individualios teisės aktų, kurie nėra teisės šaltiniai, o tik teisės taikymo aktai, priimti konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdinanti t. t. subjektų grupes. Įst. leidybos iniciatyvos teisę turi subjektai (ir 50000 piliečių). Įst. priima tik Seimas arba referendumu. AT įst. yra labai daug, kuriuos galima skirti: 1) organizaciniai; 2) reguliuojantys; 3) kodifikuoti. Organizacinių įst. gan nedaug, jie nereglamentuoja teisės subjektų statuso, t.y. teisių ir pareigių. Skirti įsteigti t.t. institucijai ir tuo jų misija baigiasi. Pvz., 1999m. “Administracinių teismų įsteigimo įst.” 01 14 ( numatyta, jog steigiami specializuoti teismai, sudėtis – 4 administraciniai teismai ir Vyr. administracinis teismas (pakeista)). Reguliaciniai įst. – jų daugiausia, reglamentuojama teisės subjektų statusas, uždaviniai. Pvz.,”Valstybės tarnybos įst” reguliuoja valstybės tarnybos santykius; “Administracinių bylų teisenos įst.”, “Vyriausybės įst”. Kodifikuotieji įst. – AT iš dalies kodifikuota teisės šaka, nes kodifikuoti yra tik kai kurie institutai. Pvz. administracinės atsakomybės institutas – ATPK. Netrukus bus priimtas naujas ATPK. Norima išplėsti administracinės atsakomybės subjektų ratą. Muitų santykiai- LR Muitinės kodeksas. Geležinkelių transporto kodeksas. Dauguma įst. rengiami ministerijose ir žinybose. O po to Vyriausybei aprobavus šį projektą jis teikiamas Seimui. Iš esmės vykdomoji valdžia rengia įst. Neretai inicijuoja ir Seimas, Prezidentas rečiau, jis dažniau vetuoja, teikia patarimus. Galioja tik paskelbti įst. Poįstatyminiai aktai. Lyginant su įst. jie tyri mažesnę juridinę galią. Dažnai skirti įgyvendinti įst. AT jie yra dviejų rūšių – norminiai ir individualūs (svarbūs individualūs aktai, nes dauguma klausimų pareigūnų sprendžiami individualių aktų pagalba- pvz. drausminės nuobaudos pareigūnui paskyrimas). Norminių irgi yra daug – sukuriamos, keičiamos ir naikinamos normos. Skirstoma pagal galiojimą laike, subjektų atžvilgiu. Šiuos poįstatyminius aktus priiminėja Vyriausybė in corpore (visa sudėtimi), leidžia nutarimus. Kai kurie Vyriausybės nutarimai yra skirti įgyvendinti įst. (dažnai įst. būna pasiūlymai Vyriausybei, kurie padėtų įvykdyti įst.). Vyriausybės nutarimai negali prieštarauti įst. ta prasme, kad juose negali būti sukurtos bendro pobūdžio naujos normos. 1993m. Konstitucinio Teismo nutarimas “poįstatyminis aktas iš esmės teisės taikymo aktas, negali sukurti bendro pobūdžio normų, kurios konkuruotų su įst. normomis”. Vyriausybė priima ir kitokius nutarimus, ne ryšium su įst.,o siekiant sureguliuoti t.t. visuomeninius santykius. Svarbu, kad vyriausybė nesiimtų reguliuoti tokių klausimų, kuriuos reiktų reguliuoti įstatymais. (Iki 1995m. Vagnoriaus Vyriausybė – teisinis nihilizmas. Vyriausybės nutarimai, kuriais tvirtinami vyriausybės įstaigų ar ministerijų nuostatai. Kiekviena ministerija turi savo nuostatus (tvirtina Vyriausybė savo posėdžiuose). Ministerijos nuostatai yra labai unifikuoti, pagal struktūrą panašūs. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų leidžiami aktai – ministro įsakymas. Būna ir tokių įstatymų, kuriuo ministras tikrina kitus aktus, taisykles.departamentų, tarnybų inspekcijų, jų vadovų įsakymai. Apskričių viršininkai dažniausiai priima individualaus pobūdžio aktus. Vietos savivaldos ir jų pareigūnai priima poįstatyminius aktus (tarnybos, valdybos savo sprendimais tvirtina taisykles, pvz., gyvūnų laikymo taisyklės, prekybos turgavietėse. Dabartiniame ATPK savivaldybių valdyboms ir tarnyboms leista leisti aktus su administracine sankcija. 5 str. stichinių nelaimių atvejų gali priimti sprendimus ir numatyti atsakomybę (įspėjimą ar baudą). Padaryta tam, kad stichinės nelaimės atveju, kad negaišti laiko teismui, kad operatyviai į tai reaguoti. Šiaip neturi teisės numatyti sankcijų, nes jos numatytos ATPK. Poįstatyminių aktų leidyba – valdymo forma. Tarptautinės sutartys. Tos sutartys, kurias ratifikuoja Seimas turi įst. galią ir yra LR nacionalinės teisinės sistemos sudėtyje. AT srityje yra tokių ratifikuotų sutarčių, pvz.,susitaria dėl dvigubo apmokestinimo netaikymo. Teismų aktai. Lietuva, kaip kontinentinės teisinės sistemos valstybė, precedentų nepripažįsta. Tačiau susidaro tokia situacija, kai vis labiau diskutuojama dėl teismų priimamų aktų vietos teisės sistemoje ( pvz., Konstitucinio Teismo aktai). Jei KT nusprendžia, jog prieštarauja k-jai ra įst., tai nuo tos dienos, kai nutarimas paskelbiamas – aktas negali būti taikomas, šis aktas eliminuojamas iš teisės sistemos. Nutarimai galutiniai, neskundžiami – oficialiai kvestionuoti nėra galimybės. Jei KT valo teisę, tai gal jo nutarimai teisės šaltiniai ? Žilys ir Lapinskas laiko juos šaltiniais. Kiti abejoja, kad tai rekomendacija. 1) jei būsime dogmatikai ir formalistai tokie nutarimai nesutelpa į teorinių šaltinių konstrukciją (keičia, panaikina..normas). Tai reiškia pareigą Seimui pataisyti, išbraukti, KT tai tik inspiruoja. 2) Bet turint omeny, kad sprendimas galutinis ir neskundžiamas, galima teigt, jog šaltinis yra. Administracinių bylų teisenos įst. Administraciniam teismui suteikta teisė pripažinti norminį poįstatyminį aktą negaliojantį (pvz., ministro įsakymą). Administracinis teismas be visų ginčų priima kreipimąsi dėl akto negaliojimo. Ar yra tokie sprendimai šaltiniai lygiaverčiai su KT? Šaltinių sistema dėl to kinta, evoliucionuoja. Dėl AT sistemos ir sistemizavimo. Hipotetiškai mokslas visumą AT normų suskirsto į institutus.Įvairiausia išdėstyti mokymo tikslams. Sisteminimas (inkorporacija, kodifikacija). AT dalinai kodifikuota teisės šaka. Kitų sistemizavimo būdų nenaudojama, nėra rinkinių, kur būtų dalis “AT” su aktais iš šios srities. Sisteminimas reikalingas, kad paieška būtų lengvesnė ir būtų lengviau išvalytos normos. Dėl AT konstitucionalizavimo ir autonomijos. Visos kitos teisės šakos patenka į KT arba kitaip sakant į K-jos įtaką. Todėl aiškinant t. šaką, reikia atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimus ir apskritai į KT. AT kaip kita jokia teisės šaka tampriai susijusi su K-ja. AT praktiškai atspindi visus K-jos skirsnius. KT realizuojasi per AT. Visgi nei KT, nei jos mokslas vienos neišsprendžia teisės uždavinių, kurie keliami toje visuomenėje ir valstybėje. AT santykinis savarankiškumas arba autonomija. AT šakos autonomijos požymiai: 1) Vykdomosios valdžios institucijos dalyvavimas teisiniuose santykiuose. Daug santykių, kur viena šalis valstybės vykdomosios valdžios institucija. Instituciniu požiūriu vykdomoji valdžia – Vyriausybė, Prezidentas?., ministerijos, Vyriausybės įstaigos, Apskričių viršininkų administracijos, departamentai. 2) Viešojo administravimo ir vidaus administravimo įgaliojimų turėjimas ir įgyvendinimas. Vadinasi, tie administraciniai santykiai, kur savivaldos institucija ir pareigūnai įgyvendina administracinius įpareigojimus, bus reguliuojama AT normomis ir tie santykiai priklausys AT teisės šakai. Vidaus administravimo įgaliojimus turi ne tik vykdomosios valdžios institucijos, bet ir, pvz., teisminės valdžios subjektai, o taip pat įstatymų leidžiamosios valdžios subjektai. Pvz., kai kuriuose santykiuose teismo pirmininkas vykdo vidaus administravimo f-jas, taigi šie santykiai priklauso AT. Pvz., Seime seimo kancleris vykdo taip pat vidaus administravimą. 3) Vykdomų f-jų viešumas. Santykis tarp vartotojo(ų) ir pvz. viešojo transporto direktoriaus yra administraciniai santykiai, kadangi kreipiamasi dėl viešojo intereso (ne privačių interesų pagrindu). 4) Pavaldumas: a) Organizacinis.Tarp teisinių santykių dalyvių egzistuoja t.t. organizacinės sistemos viduje, pvz., Vyriausybės sistemoje, ministerijos sistemoje, apskrities administracijos sistemoje. Čia pavaldumas pasireiškia tuo, kad aukštesnės grandys duoda pavedimus žemesnėms. Ministras duoda pavedimus įstaigoms prie ministerijų, tarnybinės nuobaudos. Organizacinis pavaldumas reiškia tarnybinius ryšius (nebūtinai susiję su valstybės tarnyba). Vyriausybė apsvarsto ministerijų veiklą, ministerijos savo strategijos planus privalo suderinti su Vyriausybės programomis. b) Administracinis. Priešingai, organizacinio ryšio tarp subjektų nėra. Tarp subjektų t.t. aplinkybėm esant gali atsirasti administracinio pobūdžio ryšys. Tos aplinkybės – juridiniai faktai, pvz. kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tarp kelių policijos pareigūno ir vairuotojo. Tai reiškia, kad tarp šių subjektų yra administracinis pavaldumas. Organizacine prasme jie nesusiję. Administraciniam pavaldumui būdinga tai, kad teisės subjektas tik potencialus AT santykių dalyvis, o realiai jis tampa tada, kai atsiranda t.t. įstatymo numatytos aplinkybės. Ir tai reiškia t.t. administracinį pavaldumą. 5) Tiesioginis administracinis poveikis vieno teisės subjekto kitam. Tai vienas iš ryškiausių AT požymių. Tiesioginės prievartos panaudojimo galimybė: fizinė ar psichinė prievarta. Kai kuriems pareigūnams atitinkamais atvejais ir atitinkamose ribose šią prievartą galima taikyti. Atvejai ir ribos reglamentuoti teisės aktuose: “Policijos veiklos įst.”, “Valstybės sienų apsaugos įst.”, ATPK, valstybės saugumo departamento veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Poveikis nebūtinai represinis, pvz.,policininkas, reguliuojantis eismą, tai irgi tiesioginis poveikis. Šie požymiai sąlyginiai, ne absoliutūs. KT baigiasi ten, kur prasideda prievartos poveikio taikymo galimybė (ar tai valstybės tarnybos santykiai, ar kelyje tarp valdžios pareigūno ir piliečio santykiai). LR VIEŠOJI ADMINISTRACIJA. Viešosios administracijos teisinis institutas (sudėtinė AT šakos dalis). AT požiūriu viešoji administracija siejama pirmiausia su valstybės vykdomąja valdžia ir jos institucine sandara. 1) K-ja 5 str. vyriausybė ir LR Prezidentas – viešosios administracijos subjektai, taip pat ministerijos, vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkų administracijos (t.t.valstybinių institucijų sistema). Vykdomoji valdžia suprantama institucine ir funkcine (atlieka t.t. f-jas) prasme. 2) Viešajam administravimui priskiriamos ir savivaldybių institucijos ir jų pareigūnai: savivaldybių tarybos, valdybos, merai, administratoriai. Vietos savivalda – vietinių valdžių teisė ir galimybė (kiek leidžia įstatymai) savo atsakomybe reguliuoti ir valdyti esminę viešųjų reikalų dalį vietos gyventojų labui. 3) T.t. specialiąsias f-jas vykdo Seimo formuojamos ir jam atskaitingos institucijos -> Valstybės kontrolė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė paminklosaugos komisija, Valstybės Saugumo departamentas. Yra taip pat viešųjų įstaigų ar įmonių, kurios vykdo administracines f-jas. Tai, pvz., valstybės turto fondas (viešoji įmonė). Šis teisės institutas apima įvairias teisės normas; didelė dalis ir KT normų. Centrinė viešoji administracija. LR Vyriausybė vykdomosios valdžios sistemoje. Vyriausybės galios tiesiogiai apibrėžtos K-joje (94 str.). Domina ne Vyriausybės formavimo tvarka, bet jos galios. “Vyriausybės įst.”. Vyriausybės darbo reglamentas (Vyriausybės aktų leidybos veikla). “Vyriausybės įst.” daug kur pakartoja Jau K-joje įtvirtintas nuostatas. Būtina pabrėžti, kad Vyriausybė viešojoje administracijoje užima išskirtinę vietą. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje. Įgyvendinti vykdomąją valdžia tai reiškia įgyvendinti Seimo priimtus įst., kitus seimo aktus (Seimo nutarimus dėl įst. įgyvendinimo) ir LR Prezidento dekretus. Įgyvendindama įst. Vyriausybė išleidžia administracinio reglamentavimo poįstatyminius aktus, kuriuose yra sukonkretinama įst. įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Vyriausybė išleidžia ir nutarimus, kurie reguliuoja t.t. visuomeninių santykių sritis. Sritys, kurios reguliuojamos Vyriausybės nutarimuose yra labai įvairios (94 str.). Administraciniai Vyriausybės įgaliojimai: - Žemesniųjų vykdomosios valdžios grandžių formavimo organizaciniai įgaliojimai. Vyriausybė teikia siūlymus Seimui dėl Ministerijų steigimo ar panaikinimo. Pati Vyriausybė steigia Vyriausybės įstaigas. Vyriausybė gali steigti įstaigas prie Ministerijų, departamentus, tarnybas (pvz., Muitinės departamentas prie Finansų Ministerijos). Vyriausybė tvirtina Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų nuostatus. Vyriausybė organizuoja Apskričių valdymą. Vyriausybė skiria ir atkleidžia Apskričių viršininkus. Tvirtina Apskričių viršininko administracijos tipinius nuostatus (pagal juos kiekviena apskritis priima savo nuostatus). Vyriausybė skiria ir atleidžia Vyriausybės atstovus. Jie prižiūri, ar savivaldybės laikosi įst. ir vykdo Vyriausybės nutarimus. Vyriausybės atstovas vykdo savivaldybių administracinę priežiūrą. - Koordinavimo ir kontrolės įgaliojimai. Vyriausybė koordinuoja Ministerijų ir Valstybės įstaigų veiklą. Vyriausybė svarsto ir aprobuoja strateginius jų veiklos planus. Jos atsiskaito Vyriausybei nustatyta tvarka. Vyriausybė kontroliuoja, kaip Ministerijose ir Vyriausybės įstaigose vykdomi teisės aktai (įst., Vyriausybės nutarimai). Vyriausybė taip pat kontroliuoja Vyriausybės atstovus, kaip prižiūri savivaldybes. Vyriausybės atstovai atsiskaito nustatyta tvarka. - Administracinio reagavimo įgaliojimai (kai yra t.t. pažeidimų). Vyriausybė turi teisę atleisti iš pareigų Apskričių viršininkus, jų pavaduotojus, Vyriausybės atstovus ar skirti jiems “Valstybės tarnybos įst.” nustatytas nuobaudas. Turi teisę panaikinti Ministerijų neteisėtus valdymo aktus, įsakymus. Pagal turimų įgaliojimų apimtį ir pobūdį Vyriausybė yra centrinė bendros kompetencijos viešosios administracijos institucija. (Bendros kompetencijos, nes atakinga už visas sritis (…), neapsiriboja konkrečia valdymo sritimi (sporto, žemės ūkio ar kita). Centrinė, nes visos valstybės mastu.Turint omeny, kad Vyriausybė priima sprendimus “in corpore”). Vyriausybės sistemoje vyksta t.t. vidinis administravimas Ministro pirmininko administracinės f – jos. Ministras pirmininkas. Nėra tipinis administratorius kaip , pvz., meras ar koks vadovas. Pirmiausia jis yra politikas formuojantis strategiją, politiką. Po Prezidento ir Seimo pirmininko yra kitas pagal svarbumą asmuo (KT subjektas). Kaip Vyriausybės vadovas vykdo ir administracinio pobūdžio f-jas (vidinio administravimo f-jas). Vidinis administravimas – personalo, struktūros tvarkymas, vidaus tvarka Administravimo f-jos: 1) Sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus. Kviečia Vyriausybės posėdžius, juose pirmininkauja, pasirašo potvarkio darbotvarkę. Vyriausybės narys, kuris negali dalyvauti posėdyje, privalo pranešti jam ir gauti jo sankciją (Vyriausybės darbo reglamentas). 2) Personalo valdymo f-jos. Skiria ir atleidžia iš pareigų asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Asmeninio politinio pasitikėjimo darbuotojas – politikas ar pareigūnas pasirenka sau reikalingus žmones pasitikėjimo pagrindu ir šie žmonės dirba, kol baigiasi to pareigūno kadencija. Kartu baigiasi ir pasirinkto tarnautojo darbas. Dar yra karjeros valstybės tarnautojai – nesusiję su pareigūno darbo kadencija. Taip pat skiria ir atleidžia Vyriausybės kanclerį bei Vyriausybės įstaigų vadovus (pvz., Europos Sąjungos komitetas), gali paskirti drausmines nuobaudas. Turi teisę skatinti šiuos pareigūnus, taip pat Apskričių viršininkus ir Vyriausybės atstovus (susiję su savivaldybių kontrole). Ministras pirmininkas gali teikti siūlymus skirti ir atleisti Vyriausybei Apskričių viršininkus ir Vyriausybės atstovus. 3) Pasirašo potvarkius dėl atstovavimo Vyriausybei Konstituciniame Teisme ar kituose teismuose. Vyriausybės nutarimų teisėtumą gali tikrinti Konstitucinis Teismas, tokiu atveju Vyriausybė skiria atstovą. Sprendžia atostogų klausimus, darbo apmokėjimo klausimus.Personalinių f-jų valdymas. Ministras pirmininkas šias f-jas vykdyti padeda valstybės tarnautojai – Ministro pirmininko vyr.patarėjas, patarėjai, atstovas spaudai. Kai kurie iš šių asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojų turi savo administracines f-jas, pvz., vyr. patarėjas kontroliuoja kitų M.pirmininkui pavaldžių tarnautojų darbą. Vyriausybės kanceliarija. Tai biudžetinė įstaiga – veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Jai vadovauja Vyriausybės kancleris, kuris pavaldus Ministrui pirmininkui, o jam pavaldūs kanceliarijos darbuotojai. Kancleris sprendžia organizacinius klausimus, per kanceliariją vyksta Vyriausybės teikiamų nutarimų aktų projektų svarstymas. Esant reikalui jų derinimas. Užtikrina Vyriausybės posėdžių organizavimą ir techninį aptarnavimą. Kancleris saugo Vyriausybės atspaudą, atsako už jo panaudojimo teisėtumą. Esant reikalui organizuoja Ministerijų sekretorių pasitarimus. Skiria ir atleidžia kanceliarijos darbuotojus. Dalyvauja sprendžiant Vyriausybės programos klausimus. Tai itin reikšminga figūra.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!