Administracinės teisės normų realizavimas Lietuvoje

Įvadas Administracinės teisės kaip valstybinio valdymo teisės apibudi­nimas buvo logiškas ir suprantamas totalitarinės valstybės - Tarybų Sąjun­gos politinės ir teisinės sistemos sąlygomis, tačiau principiniu požiūriu jis yra visiškai netinkamas esant demokratinei valstybei, kurioje šalia valstybės valdymo institucijų veikia nesuvalstybintos savivaldybės ir viešosios įstaigos, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės yra ne deklaruojamos, bet realiai įgyvendinamos įstatymais numatant valstybės ir vietos savivaldos institucijų pareigą dirbti viešųjų visuomenės interesų la­bui (žr., pvz., Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.). Žmogaus prigimtinių teisių ir laisvių instituto realumas, valstybės val­džios padalinimas, vietos savivaldos nustatymas demokratinės valstybės konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. l d., 18 str., 120 str.) - tai daugiausia tie esminiai dalykai, kurie sudaro prielaidas ir sy­kiu reikalauja žvelgti į administracinę teisę kaip į asmens, viešųjų visuome­nės ir valstybės interesų derinimo teisę. Taip suprantant administracinę teisę, viešieji valstybės interesai ir vie­šieji visuomenės interesai yra lygiavertės socialinės kategorijos, o jas ati­tinkantis valstybės viešosios administracijos ir asmenybės statuso viešojo valdymo srityje įstatyminis reglamentavimas yra bent jau paritetiniai šios teisės posakiai. Norint apibūdinti dabartinės administracinės teisės paskirtį, svarbi ir ta aplinkybė, kad valstybės vykdomosios valdžios (platesniuoju požiūriu - viešosios administracijos) veiksmai ir privatūs bei viešieji visuomenės narių interesai ne visuomet sutampa. Taigi būtina, kad administracinė teisė butų ir viešųjų interesų konfliktų prevencijos priemonė. Teisės normos realizavimo procese teisės subjektas atlieka veiksmus, kuriuos norma apibrėžia kaip būtinus. Taigi teisės subjektas veikia aktyviai - priima administracinius sprendimus, duoda pavedimus, vykdo kitas viešo­jo valdymo pareigas. Paprastai šiuo būdu būna įgyvendinamos normos, nu­statančios viešąjį valdymą atliekančių subjektų administracinius įgaliojimus. Teisės normų reikalavimus vykdo ir kiti teisės subjektai - piliečiai, organi­zacijos ir t.t. Teisės normų vykdymo atmaina yra normos reikalavimų lai­kymasis. Teisės literatūroje laikymasis kartais minimas kaip savarankiškas teisės normos įgyvendinimo būdas. Darbo objektas – administracinės teisės normų realizavimas. Darbo tikslas – išanalizuoti administracinės teisės normų realizavimo teorinius pagrindus. Darbo metodai – sisteminės analizės, loginės analizės, teisės aktų lingvistinės ir loginės analizės. 1.Administracinės teisės normų realizavimo samprata Administracinės teisės norma savo funkcijas atlieka tada, kai ji yra įgyven­dinama, kitaip tariant, realizuojama praktikoje. Skiriami keli administracinės teisės reliazavimo (įgyvendinimo) būdai. Tai normos: 1. rei­kalavimų realizavimas; 2. laikymasis; 3. normos panaudojimas; 4. teisės normų realizavimas. Teisės normos realizavimas. Šiuo atveju teisės subjektas atlieka veiksmus, kuriuos norma apibrėžia kaip būtinus. Taigi teisės subjektas veikia aktyviai - priima administracinius sprendimus, duoda pavedimus, vykdo kitas viešo­jo valdymo pareigas. Paprastai šiuo būdu būna įgyvendinamos normos, nu­statančios viešąjį valdymą atliekančių subjektų administracinius įgaliojimus. Teisės normų reikalavimus vykdo ir kiti teisės subjektai - piliečiai, organi­zacijos ir t.t. Teisės normų vykdymo atmaina yra normos reikalavimų lai­kymasis. Teisės literatūroje laikymasis kartais minimas kaip savarankiškas teisės normos įgyvendinimo būdas.1 Iš esmės laikymasis yra administraci­nės normos realizavimas, tiktai šiuo atveju elgiamasi pasyviai - teisės subjek­tas vengia veiksmų, kurie reikštų normoje įtvirtintų draudimų pažeidimą. Pavyzdžiui, norma bus įgyvendinta, jei eismo dalyvis nepažeis Kelių eismo taisyklių draudimo statyti transporto priemonę neleistinoje vietoje. Teisės literatūroje dar skiriamas administracinės teisės normos panaudojimas. Šiuo būdu įgyvendinamos dispozityviosios normos. Subjektas, atsižvelgda­mas į konkrečias aplinkybes, savarankiškai nusprendžia, ar pasinaudoti tei­sės normos jam suteikta galimybe vienaip ar kitaip veikti. Taikymui, kaip normos įgyvendinimo būdui, būdinga tai, kad: a) normos nustatytos taisyk­lės pritaikomos konkretiems administraciniams teisiniams santykiams (pa­vyzdžiui, priimama į valstybės tarnybą, paskiriama administracinė nuobau­da); b) normą taiko subjektai, turintys viešojo valdymo galių; c) normą tai­kant, dažniausiai būna priimamas administracinį sprendimą įforminantis valdymo aktas arba tam tikras procesinis dokumentas; d) normas taikant turi būti laikomasi procesinių taisyklių ir procedūrų. Taigi teisės normų realizavimas yra sudėtingesnis administracinės teisės normų įgyven­dinimo būdas. Tam reikalingi juridiniai faktai - konkrečios aplinkybės, ku­rioms įvykus teisės norma ima „veikti". Kitaip tariant, juridiniai faktai - tai administracinės teisės normos nurodytos aplinkybės, dėl kurių faktinio bu­vimo atsiranda, keičiasi ar pasibaigia konkretūs administraciniai teisiniai santykiai.2 Šios aplinkybės, kaip minėta, yra nurodytos teisės normos hipote­zėje arba gali būti numanomos. Joms esant, tarp administracinės teisės sub­jektų susidaro konkretūs teisiniai ryšiai, dėl kurių šalims tenka abipusės teisės ir pareigos. Tokių subjektinių teisių bei pareigų visuma sukuria atitin­kamą teisinį santykį, sudaro jo turinį.3 Taigi esant teisės normos hipotezėje nurodytiems juridiniams faktams - veiksmams ar įvykiams, teisės norma būna įgyvendinama konkrečiu teisi­niu santykiu, sukeliančiu tam tikrus teisinius padarinius - santykio dalyvių teises ir pareigas. 2.Administracinės teisės normų realizavimo taisyklės Administracinę teisę taiko įvairūs teisės subjektai. Tai viešosios administra­cijos institucijos ir įstaigos, jų pareigūnai, teismai, ikiteisminio administra­cinių ginčų nagrinėjimo institucijos. Tačiau šių subjektų veikla taikant teisę būna skirtinga. Antai jeigu teisę taiko Vyriausybė, ji priima valdymo aktą-nutarimą ir taip panaudoja įstatymo jai suteiktus įgaliojimus atitinkamai veikti. Šiuo atveju svarbiausia, kad nebūtų peržengiamos įstatymo nustaty­tos šio teisės subjekto kompetencijos ribos. Kitaip teisės normas taiko teis­mai ar, pavyzdžiui, administracinę priežiūrą atliekančių valstybės institucijų pareigūnai. Tada svarbu ne tik neperžengti jų kompetencijos ribų, bet ir tei­singai suvokti teisės normų turinio prasmę. Todėl Konstitucijoje, kituose valstybes įstatymuose būna suformuluojami tam tikri teisės normų realizavimo princi­pai ir taisyklės. Jei to nepakanka, remiamasi teismų išaiškinimais ir teisės mokslo rekomendacijomis. Kokie administracinės teisės normų realizavimo principai tiesiogiai įtvirtinti Lie­tuvos Respublikos įstatymuose? „Paskelbtos teisės" principas. Konstituci­jos 7 str. 2 dalyje nustatyta: „Galioja tik paskelbti įstatymai". Ši konstitucinė nuostata išreiškia jau anksčiau aptartą administracinės teisės viešumo prin­cipą. Įstatymo nustatyta tvarka norminiai teisės aktai, taip pat ir sudarantys administracinę teisę, skelbiami „Valstybės žiniose". Jie įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nėra nu­rodyta kita įsigaliojimo data. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs bylos neteismingumą administraciniam teismui dėl to, kad norminiai teisės aktai, nepaskelbti „Valstybės žiniose", savaime yra negaliojantys ir negali būti taikomi praktikoje, tuo pačiu tai reiškia, kad byla nutraukiama. Teismingumo principas taikant administracinę teise. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtinos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (16 str. l d.). Klausimus, ar byla priskirtina bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui, rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos apelia­cinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas, taip pat Lietuvos vyriausio­jo administracinio teismo pirmininkas ir jo pavaduotojas arba tų pirmininkų paskirti teisėjai (21 str. l d.).4 Ši speciali teisėjų kolegija ne kartą yra sprendusi bylos priskirtinumo teismui klausimą. Galima pacituoti kolegijos 2002 m. vasario 15 d. nutar­tį: „Pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administraci­jos įsakymą dėl žemės sklypo išnuomojimo bei Vilniaus apskrities viršinin­ko išduotą leidimą vykdyti statybos darbus. Sprendimo dėl žemės sklypo nuomos priėmimas priskirtinas prie Vilniaus apskrities administracijos da­lyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, reikalavimas dėl tokio sprendimo panaikinimo kyla iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl nors reikalavimas dėl Vilniaus apskrities virši­ninko išduoto leidimo vykdyti statybos darbus panaikinimo teismingas ad­ministraciniam teismui, reikalavimai dėl įsakymo bei leidimo panaikinimo kaip susiję kartu nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme".5 2.1.Normos teisės normų realizavimas Normos atgalinio veikimo principinis neleistinumas. Teisės normų realizavimo požiūriu būna svarbus naujai priimtos normos galiojimas administraciniam santykiui, kuris jau egzistuoja, yra susidaręs. Antai teisės norma gali būti išleista tuo metu, kai asmuo jau yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau nuobauda jam dar nepaskirta arba, nuobaudą paskyrus, ji dar nėra įvykdyta. Kokią normą - senąją ar naująją - taikyti? Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintas bendras principas, pagal kurį asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ar jo padarymo vietoje (8 str.). Taigi pagal bendrą taisyklę teisės norma atgal neveikia. Ta­čiau ši taisyklė turi išimtį: teisės aktai, švelninantys arba panaikinantys ad­ministracinę atsakomybę, veikia atgal, t. y. jie taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus iki išleidžiant šiuos teisės aktus. Ta pati taisyk­lė galioja ir jau paskirtoms nuobaudoms, kurios dar neįvykdytos: šiuo atveju administracinės nuobaudos paskyrimas turi būti patikslintas. Aktai, nusta­tantys atsakomybę arba darantys ją griežtesnę, atgal neveikia.6 Manytina, kad tokiais principais turėtų būti grindžiamas ne tiktai admi­nistracinės atsakomybės teisės normų realizavimas, bet ir kai kurie kiti viešojo valdymo san­tykiai, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų drausminė atsakomybė.7 Baudimo antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą neleistinumas. Tai bendrasis teisės principas, atspindintis demokratinėse valstybėse pripažintą teisingumo reikalavimą ir įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Jos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą". Atitinkamai ir Lietuvos Respublikos administ­racinių teisės pažeidimų kodeksas nurodo, jog už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda (22 str. 2 d.). 2.2.Administracinės atsakomybės taikymo proporcingumas Šio principo esmę sudaro tai, kad parenkant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į teisės pažeidimo pobū­dį -jo sunkumą, pavojingumą visuomenei. Administracinių teisės pažeidi­mų kodekse nustatyta, jog skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (30 straipsnio l d.). Netiesiogiai šį principą nu­rodo ir kodekso 258 straipsnio nuostata: „Jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduo­da medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui". Taigi proporcingumo principo laikymasis tuo pačiu reiškia, kad administracinė atsakomybė yra taikoma teisingai, t. y. už sunkesnį teisės pažeidimą ski­riama nuobauda yra griežtesnė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teis­mas, teikdamas konsultaciją, kaip atskirti sunkesnį administracinį teisės pažeidimą nuo nesunkaus, nurodė, jog „administracinėje teisėje galioja principas, kad nuobauda turi būti proporcinga padaryto pažeidimo sunku­mui, t. y. jo pavojingumui, todėl ATPK numatytų pažeidimų sunkumas gali būti įvertinamas pagal už juos numatytas sankcijas, t. y. kuo griežtesnė sankcija, tuo sunkesnis (pavojingesnis) yra pažeidimas". Proporcingumo principu remiamasi ne tik nustatant administracinę at­sakomybę, bet ir, pavyzdžiui, draudimus (ribojimus) valstybės tarnyboje. Antai Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl draudimo buvusiems KGB darbuotojams eiti valstybės tarnybos pareigas teisėtumo, pažymėjo, jog „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!