Absurdas kaip kasdienybes ritmas ir kaip atsitiktinumu seka albertas kamiu.

Absurdas - beprasmybė, prieštaringas ar visai prasmės neturintis teiginys. Absurdas yra pasaulio dėsnis, o kartu ir proto maištininkas, nes proto įstatymas yra išmintingas motyvavimas. Absurdas ir išmintis niekada negali būti kartu. Absurdą reikia suprasti, įsisąmoninti ir paneigti. Žmogus, išsirinkdamas gyvenimą per laisvę ir maištą, neigia absurdą, nors jo nesunaikina.
Absurdo temą plačiai aprašo ryškiausias XX a. prancūzų filosofas – rašytojas Albertas Kamiu. Jo vaikystė buvo paženklinta Pirmojo pasaulinio karo siaubų, o brandžia asmenybe tapo prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Gali būti, kad šie du karai kaip tik ir buvo pagrindinės priežastys, lėmusios savitą, liūdną ir gana skeptišką rašytojo požiūrį į pasaulį, kurio poveikį juto ne viena karta. Svarbiausios A. Kamiu temos: absurdas, maištas, istorija, nesupratimas ir mirtis. Jis daug absurdo matė XX a. karuose, revoliucijose, masinėse žudynėse. Rašytojas savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba.
A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintelė žmogaus priedermė – meilė – tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės.
Kaip dažnai visa aplinkui atrodo dekoracijos, klastotės, kažkieno kito sukurtos idėjos, iš anksto suteikti pavadinimai, kontūrai. Ir pamažu pradedame galvoti, ar iš tikrųjų gyvename gyvenimą, ar žaidžiame žaidimą? O gal esame už virvelių tampomos marionetės? Ar filmų herojai? Mūsų žinios nebetenka prasmės, nes pasiklystame tankiame pasaulyje. Atrodo, kuo toliau, tuo labiau įsipainiojame į klausimų ir žinių voratinklį, einame vis giliau į tamsų mišką. Tada suvokiame, kad daug ko paaiškinti negalime, kad kai kurie atsakymai realybėje neegzistuoja. Taigi prieiname išvadą, kad viskas yra panašu į absurdą, nes tai nepaaiškinama. Todėl viena didžiausių problemų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!