AB „Rokiškio sūris“ eksporto organizavimo veikla

Įvadas Siekdama išsamiau išanalizuoti sūrių eksporto iš Lietuvos tendencijas, pasinaudosiu vienos stambiausių šalyje akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ 2013 – 2015 metų ataiskatomis, kuriose pateikta informacija apie bendrovės eksporto veiklą. Tai leis labiau įsigilinti į Lietuvos sūrių eksporto būklę. Darbo objektas: AB „Rokiškio sūris“ eksporto organizavimo veikla. Darbo tikslas: išanalizuoti AB „Rokiškio sūris“ eksporto plėtros galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti AB „Rokiškio sūris“ bendrą veiklos apžvalgą. 2. Išanalizuoti AB „Rokiškio sūris“ veiklą tarptautinėse rinkose. 3. Išsiaiškinti bendrovės eksporto strategiją, atlikti SSGG analizę. 4. Atlikti bei apibendrinti bendrovės pardavimų dinamikos analizę. 5. Atlikti ir pateikti pardavimų dinamikos prognozę. Darbo metodai: Mokslinės, periodinės literatūros apžvalga bei statistinių duomenų analizė. 1.Lietuvos pieno eksporto praktinė analizė ir perspektyvų numatymas 1.1. Dabartinė Lietuvos eksporto būklė Praėjusiais metais prekių importo ir eksporto augimo tempai buvo mažiausi per paskutinius ketverius metus. Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. prekių įvežta už 30,0 mlrd. Lt (cif kainomis1), o išvežta už 22,1 mlrd. Lt - atitinkamai 4,9 proc. ir 8,7 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvos eksportas demonstravo įspūdingus augimo tempus: tuo metu, kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 m. pirmąjį pusmetį tik 1,5 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį, Lietuvos eksporto apimtys jau 50 proc. viršija tuo metu buvusį lygį, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, tai rodo ir eksporto dinamikoje vis labiau įsivyraujančią stagnaciją. Nors viso eksporto šuoliukas buvo mažesnis nei prognozavo ekspertai, šalies gamintojų produkcijos pardavimai užsienio rinkose nenuvylė - lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugis per metus siekė 14,3 proc., t.y. daugiau nei 2014-2015 m. vidurkis, o bendras rodiklis nepasiekė laukto dydžio dėl gana ženklaus reeksporto smukimo, ypač automobilių reeksporto į Rytus, ką lėmė Rusijos importo muitų pakeitimai ir vis dar taikomos 2015 m. sankcijos. 2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) sumažėjo 0,32 proc. Lietuvos eksporto rodiklius žemyn tempia blogėjanti ekonominė situacija NVS regione, Rusijos ir kitų NVS valstybių valiutų nuvertėjimas, įvestos prekybinės sankcijos. Per šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną sumažėjo 37,4 proc., o nominalia išraiška eksporto netekimai NVS regione šiemet siekia 170 mln. eurų. Eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo 54 proc. (nominalia išraiška – 161 mln. eurų), maisto produktų eksportas – 80 proc. arba 119 mln. eurų. Lietuvos eksportą šiuo metu labiausiai tempia ES rinka, kurioje fiksuojamas lėtas, tačiau laipsniškas ekonomikos atsigavimas. 2015 m. pirmąjį pusmetį, lietuviškos kilmės prekių eksportas į ES rinką, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, padidėjo 4,6 proc., arba 184 mln. eurų. Didele dalimi eksporto plėtrą į ES palaiko Skandinavijos rinkos, pavyzdžiui, eksportas į Suomiją padidėjo 20 proc., o į Švediją – 9 proc. Nors eksportas į likusio pasaulio rinkas (už ES ir NVS ribų) vis dar yra ganėtinai silpnai išplėtotas, visgi šiemet Lietuvos eksportuotojai sustiprino pozicijas naujose rinkose. Šiemet lietuviškos kilmės eksportas į Azijos regioną padidėjo 8,4 proc., arba beveik 8 mln. eurų. Eksporto apimtis į naujas rinkas šiemet padidino Lietuvos chemijos produkcijos, medienos ir baldų, maisto produktų, metalo gaminių ir įrengimų gamintojai. Azijos kontekste sparčiausiai didėja eksportas į Pietryčių Azijos regioną. Eksportas į Kiniją šiemet sumažėjo 6 proc., tačiau tokius rezultatus lėmė sumažėję medienos užsakymai, o kituose segmentuose fiksuojamas tolygus augimas: maisto produktų eksportas padidėjo 50 proc., chemijos produktų eksportas išaugo trečdaliu. Šiemet itin džiugina Lietuvos eksporto dinamika į Šiaurės Amerikos rinką: 2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, eksportas į šį regioną išaugo 42 proc. arba 53,5 mln. eurų. Eksportas į JAV šiemet padidėjo 40,5 mln. eurų, į Kanadą eksporto apimtys padidėjo 13 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad eksporto plėtra į Šiaurės Amerikos regioną yra plataus masto – augimas fiksuojamas maisto, chemijos, medienos ir baldų, metalo gaminių ir įrengimų, tekstilės gaminių segmentuose. Įtakos Lietuvos eksporto plėtrai į Šiaurės Amerikos rinką turi įmonių dedamos pastangos naujų rinkų atradimui bei palanki JAV dolerio ir euro kurso dinamika: per metus doleris euro atžvilgiu sustiprėjo 14 proc. Beje, visų aukščiau minėtų eksporto rodiklių metiniai pokyčiai 2014 m. antrą pusmetį buvo didesni nei pirmą. Apžvelgiamąjį laikotarpį nemažu ir beveik pastoviu greičiu augo medienos ir baldų išvežimas. Likusių prekių grupių eksportas dėl Rusijos embargo sumenko. Išimtį sudarė tik tekstilės dirbiniai, kurių rodiklis pastaraisiais metais augo lėtai, o praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo. Dėl stiprėjančios konkurencijos su Azijos gamintojais artimiausiais metais jų spurtas yra mažai tikėtinas, veikiau atvirkščiai. Ypač dideliais svyravimais pastarąjį penkmetį pasižymėjo mineralinių produktų (MP) eksportas, ką lėmė nestabilus žaliavos tiekimas Mažeikių naftai iš Rusijos ir šokinėjančios naftos kainos pasaulio rinkose. Rusijos koncernui Jukos perėmus įmonės valdymą, žaliavos problemos nebeliko, todėl pernai, nepaisant gamyklos sustabdymo profilaktikai (1,5 mėn.), MP eksportas ūgtelėjo 13,4 proc. Tačiau perspektyvos išlieka neaiškios - įmonė išnaudoja visus gamybinius pajėgumus, o pradėtai jos modernizacijai gali sutrukdyti Jukos konfliktas su Rusijos valdžia. 2013-2015 m. neįtikėtinai greitai plėtojosi transporto priemonių išvežimas, kurį pernai pristabdė minėtas automobilių reeksporto smukimas. Vis tik šios prekių grupės statistinis rodiklis ne visai tiksliai atspindi tikrąją padėtį. Lietuvos įmonės pastaruoju metu atlieka gana daug užsienio laivų remonto darbų. Šie laivai deklaruojami kaip perdirbimui įvežamos ir išvežamos prekės, o jų vertė dažniausiai kelis kartus viršija už minėtus darbus gautas pajamas. Pastaraisiais metais sparčiai augo mašinų ir įrengimų (įskaitant elektronikos gaminius) bei maisto produktų eksportas, kuris buvo kiek sutrikęs 2015 m., pradėjus smukti dolerio kursui. 2004 m. maisto produktų išvežimo sąlygas esminiai pagerins gegužės 1 d. įsigaliosiantis ES ribų išplėtimas, todėl augimo tendencija turėtų sustiprėti. Likusių prekių bendras eksportas 2014 m. buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus. Neigiamą pokytį lėmė metalų ir jų dirbinių reeksporto smukimas 2,5 karto, Rusijos vyriausybei skatinus krovinių į Vakarus gabenimą per šios šalies uostus ir tuo sumenkinus Klaipėdos vaidmenį. Nagrinėdami Lietuvos eksporto su minėtais regionais ir atskiromis šalimis rodiklius matome, kad su dauguma iš jų Lietuva pernai turėjo neigiamą balansą. Perteklinė eksportas išliko su Latvija, Jungtine Karalyste ir JAV, pirmą kartą teigiamą saldą turėjome su Prancūzija. Eksportas į šią šalį sparčiai augo jau antri metai iš eilės. Na o dėka minėtos MP statistikos rekordinis perteklius buvo prekyboje su Šveicarija - 78 proc. apyvartos. Priešingame gale buvo Lenkija ir Vokietija - atitinkami deficitai sudarė 45 proc. ir 40 proc. apyvartų. Panašus buvo ir prekybos su Rusija rodiklis, bet su šia šalimi neverta laukti perteklinės prekybos - iš jos Lietuvos įmonės gauna didžiąją žaliavų dalį. Tačiau tikėtina, kad eksportas su Lenkija jau netolimoje ateityje taps labiau subalansuota - dings muitų barjerai, be to ir Vilniaus prekybos planai įsitvirtinti vertė padidėjo 8,1 proc., o importo – 4,3 proc. Lietuvos kilmę turinčių prekių eksporto vertė padidėjo – 13,4 proc. Intensyviau, negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį, didėjo eksportas į ELPA šalis. Bendras eksporto deficitas sumažėjo 5,6 proc. 1.2. Lietuvos eksporto tendencijos ir prognozė 2016 m. per 2 mėn., Lietuvos eks­portas augo 8,1%, būsimoje išsiplė­tusios ES bendrojoje rinkoje 2004 m. parduota 61,6% visų Lietuvos pre­kių ir paslaugų. 2004 m. beveik visų Lietuvos ūkio šakų eksportas didėjo maždaug penktadaliu. Įspūdingiausiai, beveik 40%, didėjo baldų eksportas, maž­daug penktadaliu daugiau gaminių svetur išvežė maisto prekių, maši­nų, pardavėjai. Kartu duomenys ro­do, jog pamažu bendros tekstilės ir drabužių pramonės eksporto apimtys smunka: manoma, kad jos per 2016 m. metus mažės apie 5%. Lietuvos ekonomikos raidos strateginis tikslas yra sumažinti atsilikimą nuo labiausiai ekonomiškai pažengusių valstybių (tolimesnėje ateityje visiškai likviduoti atsilikimą). Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia spartesnio nei tų šalių ekonomikos augimo. Statistikos departamento duomenimis, per 2016 m. sausio – rugsėjo mėn., palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksporto apyvarta padidėjo 5,9 proc., eksportas – 8,1 proc., o importas – 4,3 proc. Eksporto balansas buvo neigiamas ir, atitinkamai lyginant, jis sumažėjo 5,6 proc. (2 lentelė). 2 lentelė. Lietuvos eksporto duomenys (pagal bendrąją prekybos sistemą) Rodikliai 2015 m., mln. Lt 2014 m. 09 mln. Lt Pokytis, proc. Prekybos apyvarta 35330,1 37417,1 + 5,9 Eksportas 14838,9 16039,5 + 8,1 iš to skaičiaus – lietuviškos kilmės 11314,9 12826,3 + 13,4 Importas 20491,3 21377,6 + 4,3 Balansas – 5652,4 – 5338,0 – 5,6 Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės pagal bendrąją prekybos sistemą buvo tokios šalys: Rusija (eksportas – 10,7 proc. bendro eksporto, importas – 18,9 proc. bendro importo), toliau - Vokietija (atitinkamai 10,0 proc. ir 18,2 proc.), Latvija (9,8 proc. ir 3,8 proc.), Šveicarija (11,5 proc. ir 1,2 proc.), Lenkija (3,3 proc. ir 6,7 proc.). Per 2014 m. 9 mėn. didžiausia prekių dalis iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Šveicariją (11,5 proc. bendro Lietuvos eksporto), Rusiją (10,7 proc.), Vokietiją (10,0 proc.) ir Latviją (9,8 proc.). 2013 – 2014 m. laikotarpyje eksportuota 12826,3 mln. litų vertės Lietuvos kilmę turinčių prekių, arba 80 proc. bendro Lietuvos eksporto vertės. Didžiausia šių prekių dalis eksportuota į ES ir stojančiąsias (66,1 proc.) bei ELPA šalis (17,3 proc.). Bendrojo Lietuvos prekių eksporto dalis (1 pav.) į ES ir stojančiąsias šalis analizuojamame laikotarpyje sudarė 61,6 proc. bendro Lietuvos eksporto, o jo vertė atitinkamai lyginant sumažėjo (dėl didėjančio mineralinių produktų eksporto į Šveicariją) 2,1 proc. 1.3.Pieno pramonės eksporto tendencijų tyrimas Kol kas Lietuvoje nėra tyrimų, kurie įvertintų narystės ES poveikį eksportui žemės ūkio produktais. ES daugeliui maisto produktų taiko aukštesnius muitų tarifus nei Lietuva, todėl tikėtina, kad Lietuvos žemės ūkio gamintojai bus labiau nei dabar apsaugoti nuo importo iš trečiųjų valstybių. Lietuvos eksportuotojai esant dabartinei ES tvarkai už savo eksportą į trečiąsias šalis papildomai gautų išmokas iš ES biudžeto, o tai padidintų jų konkuravimo galimybes. Kol kas sunku atlikti narystės poveikio skaičiavimus, nes ES dar nėra apsisprendusi dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities ir dėl išmokų dydžio ir likimo. Kai tik paaiškės bendrosios žemės ūkio politikos ateitis, Lietuva turės atlikti išsamią poveikio analizę. Joje taip pat reikėtų atsižvelgti ir į būsimųjų Pasaulio prekybos organizacijos derybų nuostatas žemės ūkio srityje, prie jų formavimo ypač aktyviai prisidėjo ES. Ji siūlo sumažinti ir eksporto subsidijas, ir vidaus paramą „gintarinėje dėžutėje“, tačiau bent artimiausiu metu kol kas nežadama jų panaikinti. Paruoštų maisto produktų, alko­holinių ir nealkoholinių gėrimų bei maisto pramonės žaliavų ekspor­tas 2004 m. augo daugiau nei 11%. "Maisto pramonės įmonių pajė­gumai išnaudojami apie 50%, tad natūralu, kad nuolatos plečiamas eksportas. Gamintojai buvo radę naujų rinkų JAV ir Rusijoje, bet dėl nepalankaus dolerio kurso preky­ba kiek sustojo. Su naryste ES maisto prekių eksportas turėtų aktyvėti dėl palankesnių sąlygų ben­drojoje ir užsienio rinkose, jei tik įmonės sugebės įvykdyti saugos reikalavimus. Dėl gamybos plėtros daugiau nei 16% didėjo ir gyvūnų pašarų bei maisto pramonės atliekų eksportas. Lietuva per 2004 m. keturis mėnesius į užsienio rinkas išvežė beveik 4.000 t pieno, jos produktų bei subprodukčių, arba 29% daugiau negu pernai tuo pačiu metu, pieno produktų eksportas ūgtelėjo 52%. Pieno ir jos produktų daugiausia eksportuota į ES šalis. Šiais metais ypač padidėjo jautienos eksportas - 837 t (pernai 90 t), pieno gaminių – 83 t (pernai 28 t). Pieno 2004 m. per keturis mėnesius išvežta 963 t (pernai – 399 t). Padidėjo sūrių, varškės, kefyro, grietinės, sviesto eksportas. Sumažėjo tik ledų eksportas - nuo 1.193 t iki 930. Pieno produktai eksportuoti į ES, Rusiją, NVS ir kitas šalis.2 Mėsininkai, keleriopai išplėtę pajėgumus, pasirengė įžengti į naujas rinkas, tačiau jei jiems nepasiseks, kai kurios pieno perdirbimo įmonės turės pasitraukti. Vis dėlto mėsininkai palankiai vertina eksporto perspektyvas, nes ES pieno gaminiai yra kiek brangesni, o žaliava pigesnė. Kelerius metus pieno pramonė rengėsi Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sienų atsivėrimui, dabar atėjo laikas parodyti, ką jie gali ir ar jų pastangos atsipirks. Ekspertų vertinimu, į pieno perdirbimo pramonę ir skerdyklas 2014 m. investuota apie 150 mln. Lt. Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad bendra SAPARD parama 9 skerdykloms sudarė 61,4 mln. Lt. 2004 m. prie pat ES slenksčio pajėgumus padidino patys stambiausi rinkos dalyviai. 2004 m. kovo mėn. naują įmonę atidarė UAB "Krekenavos agropieno perdirbimo įmonė". Visa projekto vertė siekia 80 mln. Lt. 2004 m. liepos 1 d. planuoja naują skerdyklą atidaryti UAB "Utenos mėsa". Į ją investuota 38 mln. Lt. Skirtumai didėja tačiau jei įmonėms nepasiseks įgyvendinti planų eksportuoti didelius produkcijos kiekius, vidaus rinkoje jų laukia sunkios grumtynės. Dabar įmonės išnaudoja tik pusę pajėgumų. Jei pavyks išvengti blogojo eksporto scenarijaus, pieno pramonės įmonės toliau telksis. Peržvelgus 2014 m. įmonių apyvartos pokyčius, galima pastebėti, kad didesniųjų apyvarta didėja sparčiau nei vidutinio dydžio bendrovių. "Rokiškio sūrio" apyvarta 2014 m. augo 25%, "Peino žvaigždės" – 68%, ŽŪB "Nematekas" – 29%. O mažesnių įmonių: UAB "Lekėčiai" – 15%, UAB "Grimeda" – 13%. Kai kurių bendrovių apyvarta mažėjo: UAB "Čečeta" – 47%, UAB "Beržų pienas" – 7%. Lietuvos gamintojų konkurencingumo pavyzdys galėtų būti laisva žemės ūkio produktų prekyba tarp Baltijos valstybių, – šioje srityje mums sekėsi labai neblogai. ES viskas vyks panašiai, tik dar laisviau, nes nebegalės būti "politinių" prekybos apribojimų. Eksportuotojams teks paisyti produktams taikomų šalių nacionalinių reikalavimų, standartų ir techninių reglamentų. Juos rengia Europos standartizacijos organizacijos, kurių veikloje dalyvauja visų ES narių nacionalinės standartizacijos institucijos. "Jei verslininkai nedalyvaus Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetų veikloje arba nepateiks savo pastabų dėl viešajai apklausai pateikiamų rengiamų Europos standartų projektų – jie tiesiog nepasinaudos galimybe daryti įtaką nustatant techninius reikalavimus ES valstybių rinkose. O vėliau turės laikytis kitų šalių atstovų priimtų taisyklių. Lietuvos maisto produktų gamintojai taip pat sukruto kurti nacionalinius standartus, siekdami apsisaugoti nuo iš apribojimų išsilaisvinusių kad ir kaimyninės Lenkijos gamintojų. Nors mūsų šalies gamintojus varžo iš ES išsiderėtos gamybos kvotos, daugelio rinkos dalyvių nuomone, jos kol kas pakankamos. Brangs nežinia kiek Maisto produktų gamintojai, importuotojai ir pardavėjai garsiai kalba, jog jų gaminiai brangs dėl daugelio priežasčių: brangs degalai, žaliavos, keisis muitai, intervencinių pirkimų kainos, griežtės kokybės ir gamybos sąlygų reikalavimai. Kita vertus, kainas muš didėjanti konkurencija vietos rinkoje. "Rokiškio sūris" Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis. Veiklos sritys: maisto produktai, pienas, pieno produktai. Lietuvos pienininkystės lydere vadinamos akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" veikla - puikus pavyzdys, kaip galima suderinti tradicijas ir šiuolaikišką gamybą. Neatsitiktinai ji įsikūrusi Aukštaitijoje, viename gražiausių šalies regionų. Pagrindiniai rodikliai Akcijų skaičius 35 867 970 Kapitalizacija 50.57 M P4K pardavimai 204 039 K P4K pelnas 1 609 K Pelno marža 0.79% EPS 0.045 P/E 31.43 Paskutinė ataskaita 2015-09-30 2008.06.30 5,15 2008.07.01 5,15 2008.07.02 5,1 2008.07.03 5,1 2008.07.04 5 2008.07.07 5 2008.07.08 5 2008.07.09 5 2008.07.10 5 2008.07.11 5 2008.07.14 5 2008.07.15 4,81 2008.07.16 4,85 2008.07.17 4,85 2008.07.18 4,78 2008.07.21 4,75 2008.07.22 4,85 2008.07.23 4,83 2008.07.24 4,83 2008.07.25 4,8 2008.07.28 4,51 2008.07.29 4,3 2008.07.30 4,3 2008.07.31 4,5 2008.08.01 4,5 2008.08.04 4,1 2008.08.05 4,5 2008.08.06 4,5 2008.08.07 4,5 2008.08.08 4,5 2008.08.11 4,5 2008.08.12 4,5 2008.08.13 4,55 2008.08.14 4,55 2008.08.15 4,55 2008.08.18 4,55 2008.08.19 4,55 2008.08.20 4,55 2008.08.21 4,57 2008.08.22 4,57 2008.08.25 4,57 2008.08.26 4,59 2008.08.27 4,59 2008.08.28 4,5 2008.08.29 4,54 2008.09.01 4,52 2008.09.02 4,55 2008.09.03 4,52 2008.09.04 4,5 2008.09.05 4,5 2008.09.08 4,3 2008.09.09 4,5 2008.09.10 4,5 2008.09.11 4,5 2008.09.12 4,5 2008.09.15 4,5 2008.09.16 4,36 2008.09.17 4,36 2008.09.18 4,36 2008.09.19 4,36 2008.09.22 4,36 2008.09.23 4,36 2008.09.24 4,2 2008.09.25 4 2008.09.26 3,95 2008.09.29 3,88 2008.09.30 4,05 2008.10.01 4 2008.10.02 4 2008.10.03 3,8 2008.10.06 3,7 2008.10.07 3,48 2008.10.08 3,33 2008.10.09 3,23 2008.10.10 3,2 2008.10.13 2,95 2008.10.14 2,95 2008.10.15 2,9 2008.10.16 2,9 2008.10.17 2,86 2008.10.20 2,86 2008.10.21 2,86 2008.10.22 2,8 2008.10.23 2,6 2008.10.24 2,6 2008.10.27 2,55 2008.10.28 2,69 2008.10.29 2,6 2008.10.30 2,7 2008.10.31 2,4 2008.11.03 2,5 2008.11.04 2,5 2008.11.05 2,5 2008.11.06 2,45 2008.11.07 2,38 2008.11.10 2,25 2008.11.11 2,15 2008.11.12 2,15 2008.11.13 2,1 2008.11.14 2,2 2008.11.17 2,19 Tyrimui naudojami akcijų kainų istoriniai duomenys iš periodo nuo 2008.06.30 iki 2005.11.17. Akcijų santrumpa naudojama šiame darbe ir Vertybinių popierių biržoje yra TVEAT. 2. Duomenų statistinė analizė 2.1. Duomenų sisteminimas Nagrinėjamu laikotarpiu (2008.06.30 iki 2005.11.17) iš viso buvo 102 prekybos dienų, taiga nagrinėjamos imties tūris yra N=102. Akcijų kainos kitimo dinamika pateikta paveiksle 1. 1 paveikslas. Akcijų kainos kitimo grafikas laikotarpiu 2008.06.30 iki 2005.11.17. Tokiu atveju duomenis tikslinga sugrupuoti į k=10 intervalus, kurių kiekvieno ilgis h=(5,15-2,19)/10=0,225. Sugrupuotus duomenis surašome į lentelę 1. Intervalo numeris, i Intervalas [-«i;-«i+1) Intervalo vid., ai Dažnis, fi Santykinis dažnis, f i/n Histogramos duomenys, fi/(nh) 1 [5,15; 4.93) 10,91 29 0,309 0,491 2 [4.92;4.7) 11,54 37 0,394 0,626 3 [4.69; 4.48) 12,17 5 0,053 0,085 4 [4.47; 4.03) 12,80 9 0,096 0,152 5 [4.02; 3.8) 13,43 4 0,043 0,068 6 [3.7; 3.58) 14,06 6 0,064 0,102 7 [3.57; 3.35] 14,69 4 0,043 0,068 8 [3.34; 3.13] 12.4 4 0.045 0,043 9 [3.12;2.28] 13.5 3 0.053 0,064 10 [2.7;2.19] 11.3 2 0.012 0,038 Iš viso 101 1 Histograma pateikta paveiksle 1. 1 pav. Histograma 2.2. Duomenų skaitinės charakteristikos Vidurkis X 3,982772277 Dispersija 0,858344238 Standartinis nuokrypis -0,770290837 Mediana 4,5 Moda 4,5 Variacijos koef. 0,002555556 Asimetrijos koef. 0,697887617 Eksceso koef. 1,512546481 2.3. Vidurkio ir dispersijos pasikliautinieji intervalai Vidurkio pasikliautinasis intervalas 11,64461042 2  9,487729 teor  , todėl hipotezę H0 atmetame, o tai reiškia, kad akcijų kainos nėra pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį su vidurkiu 11,873 ir dispersija 1,244, t.y. X ~ N(11,873;1,244) b) hipotezės apie vidurkio lygybę medianai tikrinimas a. skaitinės charakteristikos Vidurkis X 8,16 Dispersija 21,9776 Standartinis nuokrypis -7,06775E-16 Mediana 8,16 Variacijos koef. 0,234666667 Asimetrijos koef. 3,705473465 Eksceso koef. -0,212078333 c. Kriterijaus apskaičiavimas T  4,546 d. Išvada  4,546   2,278 teor T t , todėl hipotezę H0 atmetame, o tai reiškia, kad akcijų kainos vidurkis nelygus medianai. 2.5. Prognozavimo modelis (Aprašoma kaip buvo sutrumpinti duomenys ir sudaryta dinaminė eilutė) Dinaminė eilutė sudaroma vidurkinant duomenis su nepersikertančius laiko intervalais po 10 stebėjimų: Tokiu būdu gaunama dinaminė eilutė: Lentelė 3. Dinaminė eilutė 2008.06.30 16,16 2008.07.01 16 2008.07.02 15,84 2008.07.03 15,68 2008.07.04 15,52 2008.07.07 15,36 2008.07.08 15,2 2008.07.09 15,04 2008.07.10 14,88 2008.07.11 14,72 2008.07.14 14,56 2008.07.15 14,4 2008.07.16 14,24 2008.07.17 14,08 2008.07.18 13,92 2008.07.21 13,76 2008.07.22 13,6 2008.07.23 13,44 2008.07.24 13,28 2008.07.25 13,12 2008.07.28 12,96 2008.07.29 12,8 2008.07.30 12,64 2008.07.31 12,48 2008.08.01 12,32 2008.08.04 12,16 2008.08.05 12 2008.08.06 11,84 2008.08.07 11,68 2008.08.08 11,52 2008.08.11 11,36 2008.08.12 11,2 2008.08.13 11,04 2008.08.14 10,88 2008.08.15 10,72 2008.08.18 10,56 2008.08.19 10,4 2008.08.20 10,24 2008.08.21 10,08 2008.08.22 9,92 2008.08.25 9,76 2008.08.26 9,6 2008.08.27 9,44 2008.08.28 9,28 2008.08.29 9,12 2008.09.01 8,96 2008.09.02 8,8 2008.09.03 8,64 2008.09.04 8,48 2008.09.05 8,32 2008.09.08 8,16 2008.09.09 8 2008.09.10 7,84 2008.09.11 7,68 2008.09.12 7,52 2008.09.15 7,36 2008.09.16 7,2 2008.09.17 7,04 2008.09.18 6,88 2008.09.19 6,72 2008.09.22 6,56 2008.09.23 6,4 2008.09.24 6,24 2008.09.25 6,08 2008.09.26 5,92 2008.09.29 5,76 2008.09.30 5,6 2008.10.01 5,44 2008.10.02 5,28 2008.10.03 5,12 2008.10.06 4,96 2008.10.07 4,8 2008.10.08 4,64 2008.10.09 4,48 2008.10.10 4,32 2008.10.13 4,16 2008.10.14 4 2008.10.15 3,84 2008.10.16 3,68 2008.10.17 3,52 2008.10.20 3,36 2008.10.21 3,2 2008.10.22 3,04 2008.10.23 2,88 2008.10.24 2,72 2008.10.27 2,56 2008.10.28 2,4 2008.10.29 2,24 2008.10.30 2,08 2008.10.31 1,92 2008.11.03 1,76 2008.11.04 1,6 2008.11.05 1,44 2008.11.06 1,28 2008.11.07 1,12 2008.11.10 0,96 2008.11.11 0,8 2008.11.12 0,64 2008.11.13 0,48 2008.11.14 0,32 2008.11.17 0,16 a0= 12,016 a1= 0,18169697 Progmozės modelis pagal tiesinio trendo funkciją * 0 1 y* a a t t   Prognozės paklaida μ=4,25% yra priimtina ir prognoze galima pasitikėti, todėl atliekame dviejų periodų prognozę y* =14,378. dinamine eilute y 3 paveikslas. Dinaminė eilutė ir jos trendo funkcija Įprastinės akcijų kainos reikšmės yra beveik tokios pat kaip ir veiklos. Tai aiškinama tuo, kad įmonės vykdomos finansinės investicinės veiklos sąnaudų apimtys yra mažos lyginant su pardavimais. Aukščiausias grynojo pardavimo pelningumo rodiklis laikotarpio pradžioje rodiklio reikšmė mažėjo, kadangi mažejimo tempai buvo didesni. Išvados 1. Įprastinės akcijų kainos reikšmės yra beveik tokios pat kaip ir veiklos. Tai aiškinama tuo, kad įmonės vykdomos finansinės investicinės veiklos sąnaudų apimtys yra mažos lyginant su pardavimais. Aukščiausias grynojo pardavimo pelningumo rodiklis laikotarpio pradžioje rodiklio reikšmė mažėjo, kadangi mažėjimo tempai buvo didesni. 2. Maisto produktų pramonė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Maisto ir Žemės Ūkio organizacijos (FAO) prie Jungtinių Tautų duomenimis, Lietuva yra ir viena iš stambiausių pasaulyje pieno produktų eksportuotojų. Šalies pieno perdirbimo pramonė yra koncentruota penkių pagrindinių pieno perdirbimo įmonių rankose: AB „Rokiškio sūris”, AB „Pieno žvaigždės”, AB „Žemaitijos pienas”, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir AB „Vilkyškių pieninė“. Didelę eksportuojamos produkcijos iš Lietuvos dalį sudaro sūriai. 3. Lietuvos pieno perdirbimo metiniai pardavimai siekia 2,4 mlrd. Eur. Iš jų daugiau kaip pusė sudaro įplaukos valiuta, nes bendrovės daugiau nei 60% viso Lietuvos ūkiuose pagaminamo pieno eksportuoja. Per 2015 metus Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportavo produktų už 258 mln. Eur, tai yra 22 % mažiau nei praėjusiais metais per tą patį laiką. 4. Svetur gerokai sumažėjo lieso pieno miltelių, nenugriebto pieno miltelių, grietinėlės, pieno konservų ir brandintų sūrių pardavimai. Tačiau padidėjo šviežių sūrių, laktozės, išrūgų miltelių eksportas. Žemės ūkio ministerija nurodo, kad didžioji dalis eksportuojamų pieno produktų naudojami perdirbti, todėl jų kaina, palyginti skirtų galutiniam vartotojui, mažesnė. 5. Siekdama išsamiau išanalizuoti sūrių eksporto iš Lietuvos tendencijas, pasinaudosiu vienos stambiausių šalyje akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ 2015 – 2016 metų ataiskatomis, kuriose pateikta informacija apie bendrovės eksporto veiklą. Tai leis labiau įsigilinti į Lietuvos sūrių eksporto būklę. Literatūra 1. Bagdonas V.Verslo rizika. – V.:”Saulės vėjas”, 1996.- 118 p. 2. Kropas S., Katkus V. Banko tarptautinės operacijos.- V.:Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 1997.- 176 p. 3. Minalga R. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. Tarptautinė logistika. –V.: “Pačiolio” leidykla.1997. 4. ACCA Risk Management. DipFM Study text. – BPP Publishing, 2014. —287 p. 5. Albaum G., Strandskov J., Duerr E., Dowd L. Internatinal marketing and export management.- Adison – Wesley Publishng Company, 1994. – 477p. 6. Eiteman D.K., Stonehill A.I., Moffett H.M.. Multinational busines finance. – USA. Adison – Wesley Publishing Company, 1995. – VII, 689 p. 7. Hibbert E.P. International Business. Strategy and Operations. – London. Macmillan Press Ltd., 1997. – 366 p. 8. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida. Mėnesinis biuletenis. Vilnius: Statistikos departamentas, 2014, Nr. 1. 9. Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius: Statisti­kos departamentas. 1999, 2013, 2014, 2015, 2014. 10. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Veiklos vykdymas - mokesčių sistema Lietuvoje, http:// www.lda.lt 11. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos Euro­pos Sąjungą kontekste, http://www.ekm.lt. 12. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. Vil­nius: Statistikos departamentas, 2013- 2014 m.. 13. Peter Dicken. Global Shift. Transforming the World Economy. 3rd ed. London, 1999. 14. European Commission. The free movement of workers in the context of enlargement. Information note. 6 March 2014. 15. UAB Magnus Holding. Impact of the Free Labour Movement for Lithuania: Preparation of the Evaluation Methodology. Draft report of the first stage. Vilnius, 2014. 16. Paul Krugman. The Myth of Asia’s Miracle // Foreign Affairs, Volume 73, Issue 6, Nov/Dec 2014. 17. www.ekm.lt 18. www.std.lt 19. www.lbank.lt 20. www.emi.lt

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!