AB "Rokiškio sūris" akcijos kainų analizė ir prognozė

Įvadas AB „Rokiškio suris" 2010 m. devynių mėn. tarpinės konsoliduotos finansinės ataskaitos duomenimis. 2010 m. rugsėjo 30 d. AB „Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė 38 444 894 Lt (trisdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi) litai padalintą į 38 444 894 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturias) paprastąsias vardines 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijas. Per šių metų trečią ketvirtį AB „Rokiškio sūris" per Vertybinių popierių biržą NASDAQ OMX Vilnius, veikiančią oficialaus siūlymo subrinką buvo supirkta 2 576 864 vnt. AB "Rokiškio sūris" paprastųjų vardinių 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijų. AB „Rokiškio sūris" 2010 m. rugsėjo 30 d. būklei turi 2 576 924 vnt. 1 Lt (vieno) lito nominalios vertės savų paprastųjų vardinių akcijų. Įsigytomis savomis akcijomis bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. 1.AB „Rokiškio sūris" akcijų kaina 2010 m. rugsėjo 30 d. AB „Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė 38 444 894 Lt (trisdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi) litai padalintą į 38 444 894 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturias) paprastąsias vardines 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijas. Per šių metų trečią ketvirtį AB „Rokiškio sūris" per Vertybinių popierių biržą NASDAQ OMX Vilnius, veikiančią oficialaus siūlymo subrinką buvo supirkta 2 576 864 vnt. AB "Rokiškio sūris" paprastųjų vardinių 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijų. AB „Rokiškio sūris" 2010 m. rugsėjo 30 d. būklei turi 2 576 924 vnt. 1 Lt (vieno) lito nominalios vertės savų paprastųjų vardinių akcijų. Įsigytomis savomis akcijomis bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. AB „Rokiškio sūris" (toliau - Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. AB "Rokiškio sūris" akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą, (simbolis RSU1L). 2.Konsoliduotas balansas Rugsėjo 30 d. 2010 Gruodžio 31 d. 2009 Rugsėjo 30 d. 2009 TURTAS Ilgalaikis materialus turtas 92 609 108 577 111 763 Nematerialus turtas 467 390 658 Po vienerių metų gautinos sumos 22 339 18 165 24 081 115415 127 132 Trumpalaikis turtas Atsargos 61679 30 222 37 613 Gautinos sumos ir išankstiniai 87 928 69 804 104 368 apmokėjimai Suteiktos paskolos 26 353 19 377 3 672 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 63 889 101 187 55411 239 849 220 590 201064 Turtas iš viso 355 264 347 722 337 566 NUOSAVYBE IR ĮSIPAREIGOJIMAI Kapitalas ir rezervai 38 445 38 445 42 716 41473 41473 41473 29 188 14 188 38 746 (11478) - (18 829) 7 433 7 074 7 074 77014 83 741 68 435 182 075 184 921 179 615 438 514 527 137 6 6016 7 296 7811 6 016 7 433 7817 69 507 50 234 56 982 3 022 1350 3 127 3 225 2 983 3 282 824 824 824 90 157 99 463 85 392 166 735 154 854 149 607 Paprastosios akcijos Akcijų priedai Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti Nuosavos akcijos Perkainojimo ir kiti rezervai Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) Mažumos dalis Ilgalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikės paskolos Ateinančių laikotarpių pajamos Trumpalaikiai įsipareigojimai Prekybos ir kitos mokėtinos sumos Pelno mokesčio įsipareigojimas Ateinančio laikotarpio pajamos Atidėjiniai Finansinės skolos Nuosavybė ir įsipareigojimai iš 355 264 347 722 337 566 viso 3.Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita 9 mėnesiai pasibaigę rugsėjo 30 d. 3 mėnesiai pasibaigę rugsėjo 30 d. 2010 2009 2010 2009 Pardavimai 390 384 428 831 162 614 154 496 Parduotų prekių savikaina (340 436) (364 412) (139 830) (131871) Bendrasis pelnas 49 948 64 419 22 784 22 625 Veiklos sąnaudos (37 669) (49 927) (13 502) (13 241) Veiklos pelnas/(nuostolis) 12 279 14 492 9 282 9 384 Finansinės veiklos pajamos/(sąnaudos) 2 547 (1 923) 1642 (416) Pelnas prieš mokesčius 14 826 12 569 10 924 8 968 Pelno mokestis (kaupimas) (2 224) (3 127) (853) 115 Įprastinės veiklos pelnas/(nuostolis) 12 602 9 442 10 071 9 083 Mažumos interesai (76) 254 (237) 44 Grynasis pelnas/(nuostolis) 12 526 9 696 9 834 9 127 Kitos bendrosios pajamos - - - - Bendrosios pajamos už metus 12 526 9 696 9 834 9 127 Konsoliduota pinigų srautų ataskaita Įprastinė veikla Pelnas prieš apmokestinimą ir mažumos dalį Koregavimai: nusidėvėjimas amortizacija (neįskaitant neigiamo prestižo amortizacijos) nurašytas ilgalaikis materialusis turtas nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo palūkanų sąnaudos palūkanų pajamos nerealizuotas grynasis valiutos kursų pasikeitimo pelnas gautos eksporto subsidijos gautos paramos, susijusios su ilgalaikiu materialiuoju turtu, amortizacija Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: • atsargos • mokėtinos sumos • gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai Pinigų srautai iš įprastinės veiklos Sumokėtos palūkanos Sumokėtas pelno mokestis Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos Investicinė veikla Ilgalaikio materialiojo turto pirkimai Nematerialiojo turto pirkimai Ūkininkams ir darbuotojams suteiktos paskolos Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo Ūkininkams ir darbuotojams suteiktų paskolų grąžinimas Gautos palūkanos Parama ir subsidijos ilgalaikiam materialiajam turtui Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos Finansinė veikla Nuosavų akcijų pirkimas Lizingo (finansinės nuomos) įmokų mokėjimas Gautos paskolos Sugrąžintos paskolos Akcininkams išmokėti dividendai Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje Rugsėjo 30 d. pasibaigęs 9 mėn. laikotarpis 2010 2009 14 826 12 823 19 828 21265 174 194 14 55 9 696 810 1923 (702) (237) (84) (129) (727) 1052 (2 285) (2 275) (31 455) 46 750 25 438 10 732 (34 582) 3 456 (8 736) 96 305 (810) (1 923) - (2 349) (9 546) 92 033 (4 230) (3 992) (164) (132) (3 284) (345) 254 495 2 938 4 391 702 237 842 2 079 (2 942) 2 733 (11478) (3 337) - (20) 468 748 316 830 (458 582) (334 046) (3 894) - (5 206) (20 573) (17 694) 74 193 81582 (18 782) Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 63 i 55411 AB „Rokiškio sūris" (toliau - Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. AB "Rokiškio sūris" akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą, (simbolis RSU1L). Konsoliduotą Grupę (toliau - Grupė) sudaro Bendrovė, dujos filialai, keturios dukterinės įmonės ir viena pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojama įmonė (angį. joint venture) (toliau - jungtinės veiklos įmonė) (2009: du filialai, septynios dukterinės įmonės ir viena pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojama įmonė). Informacija apie grupės įmones ir filialus pateikiama žemiau: Gautinų sumų apyvartumas = Pardavimai ir paslaugos / Per vienerius metus gautinos sumos 2009 m. 374 150 000 / 55 884 000 = 6,70 2010 m. 363 843 000 / 53 992 000 = 6,74 Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas = Pardavimai ir paslaugos / (Trumpalaikis turtas + Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos) – (trumpalaikiai įsipareigojimai + Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos) 2009 m. 374 150 000 / (138 618 000 – 87 314 000) = 7,29 2010 m. 363 843 000 / (147 491 000 – 82 904 000) = 5,63 Ilgalaikio turto apyvartumas = Pardavimai ir paslaugos / Ilgalaikis turtas 2009 m. 374 150 000 / 147 626 000 = 2,53 2010 m. 363 843 000 / 157 298 000 = 2,31 Ilgalaikio turto apyvartumas nustato, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo geriau. AB ,,Rokiškio sūris” ilgalaikio turto apyvartumas analizuojamu laikotarpiu (2009 m. – 2010 m.) nors ir nežymiai, bet sumažėjo. Turto apyvartumas = Pardavimai ir paslaugos / Turtas 2009 m. 374 150 000 / 286 244 000 = 1,31 2010 m. 363 843 000 / 304 789 000 = 1,19 Turto apyvartumo rodiklis parodo, kokia pardavimo apimtis tenka kiekvienam turto litui ir išreiškia įmonės sugebėjimą visą turtą panaudoti pardavimų pajamoms uždirbti. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo geriau. Turto apyvartumo rodiklis analizuojamu laikotarpiu sumažėjo nuo 1,31 iki 1,19. Bendrovės pelnui didelę įtaką daro daugelis vidinių ir išorinių veiksnių. Vienas iš pagrindinių išorinių veiksnių, darantis įtaką pelnui, tai prekybos partneriai užsienyje. Iš AB „Rokiškio sūris“ pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad 2009 metais bendrovė patyrė 5 966 tūkst.Lt. nuostolį. Tam didžiausią įtaką turėjo kritęs JAV dolerio kursas, nes 2009 m. eksportas sudarė 60% pardavimų rinkos. 2010 metų pelno padidėjimui įtakos turėjo sumažėjusi parduotų prekių savikaina (vidinis veiksnys). Įprastinės veiklos pelnas = Bendrasis pelnas – Veiklos sąnaudos + kitos veiklos pelnas + Finansinės investicinės veiklos pelnas 2009 m. 36 577 000 – 42 525 000 + ( -717 000) = -6 665 000 2010 m. 75 581 000 – 53 678 000 + (-2 392 000) = 19 511 000 Šis rodiklis parodo bendrovės pelningumą. 2010 metais bendrovė dirbo pelningai, kadangi padidėjo bendrasis pelnas, sumažėjo veiklos sąnaudos. Grynasis pelnas = Įprastinės veiklos pelnas – pelno mokestis + mažumos interesai 2009 m. -6 665 000 + 699 000 = -5 966 000 2010 m. 19 511 000 – 4 108 000 + (-497 000) = 14 906 000 Rodiklis atskleidžia bendrovės darbo rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Iš atliktų skaičiavimų matome, kad 2010 metais bendrovė dirbo pelningai. Savininkų nuosavybės pelningumas (ROE) apskaičiuojamas atliekant Du Point analizę. Ši analizė atliekama trimis etapais: 1.Bendrovės veiklos pelningumas = Grynasis pelnas / Pardavimai ir paslaugos 2009 m. -0,0159; 2010 m. 0,0410 2.Turto valdymo efektyvumas = Pardavimai ir paslaugos / Turtas 2009 m. 1,31; 2010 m. 1,19 3.Akcinio kapitalo koeficientas = Turtas / Akcinis kapitalas 2009 m. 286 244 000 / 181 687 000 = 1,57 2010 m. 304 789 000 / 196 593 000 = 1,55 ROE = Bendrovės veiklos pelningumas x Turto valdymo efektyvumas x Akcinio kapitalo koeficientas 2009 m. -0,0159 x 1,31 x 1,57 = -0,033 2010 m. 0,0410 x 1,19 x 1,55 = 0,076 Atlikus Du Point analizę galime teigti, kad bendrovės akcinis kapitalas 2010 metais buvo vertingesnis, kadangi ROE yra didesnis. Tai sąlygoja žema grynojo pelno marža. Lūžio taško analizė - tai įmonės pardavimų, kaštų ir veiklos pelno tarpusavio sąveikos analizė. Ši analizė parodo, kokia turi būti minimali įmonės pardavimų apimtis, kad jos veikla būtų nenuostolinga. AB „Rokiškio sūris“ lūžio taškas parodytas grafike. Grafikui nubrėžti sudarysiu lūžio taško lentelę. Lūžio taško lentelė Parduodamos produkcijos kiekis, kg 128 740 000 Vieneto pardavimo kaina Lt/kg ( P ) 3,35 Gauta pardavus Lt 363 843 000 Vieneto pagaminimo kaina Lt/kg ( V ) 2,52 Kintamos išlaidos, Lt 279 149 600 Pastovūs kaštai, Lt ( F ) 69 787 400 Visos išlaidos, Lt 348 937 000 Pelnas (nuostolis), Lt 14 906 000 Lūžio taškas apskaičiuojamas pagal formulę: Q = F / (P – V) Kurioje: F – pastovūs kaštai; P – vieneto pardavimo kaina Lt/kg; V – vieneto pagaminimo kaina Lt/kg. Q = 69 787 400 / (3,35 – 2,52) = 84 081 205 kg. Iš lūžio taško grafiko matome, jei AB „Rokiškio sūris“ parduos prekių kiekį, mažesnį už 84 081 205 kg , ji patirs nuostolių. Kad AB „Rokiškio sūris“ gamybos kaštai sutaptų su pajamomis reikia parduoti 84 081 205 kg. produkcijos, tai sudaro 65,3% per metus parduodamos produkcijos. Nenuostolingumo (lūžio) taškas leidžia parinkti tinkamiausią variantą tiksliniam pelnui gauti. Vyk veikh Ldantys . birželio 0 d. Filialai 2010 2009 Utenos pienas Taip Taip Ukmergės pieninė Taip Taip Grupės dalis (%) birželio 30 d. Dukterinės įmonės 2010 2009 UAB „Rokiškio pienas" 100,00 100,00 UAB „Skeberdis ir partneriai" - - UAB „Skirpstas" 100,00 100,00 KB „Žalmargė" 100,00 100,00 UAB „Europienas" - 100,00 SIA „Jekabpils Pieną Kombinats" 50,05 50,05 UAB „Batėnai " * - 100,00 UAB „Pečupė " * - 100,00 Jungtinės veiklos įmonė UAB „Pieno upės" 50,00 50,00 Šios dukterinės įmonės nebuvo konsoliduojamos Grupės atskaitomybėje dėl jų nereikšmingumo. Per 2009 m. įmonės UAB „Skeberdis ir partneriai", UAB „Europienas", UAB „Pečupė" buvo likviduotos. Visos aukščiau nurodytos dukterinės įmonės, jungtinės veiklos įmonė ir filialai įsteigti Lietuvoje, išskyrus SIA „Jekabpils Pieną Kombinats", kuri įsteigta Latvijoje. Pagrindinė Grupės veikla yra fermentinių sūrių ir kitų pieno produktų gamyba. 2010 m. rugsėjo 30 d. vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 518 (2009 m. rugsėjo 30 d -1 610 darbuotojai). Pagrindiniai du Grupės verslo segmentai: • Švieži pieno produktai • Sūris ir kiti pieno produktai Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas. Sandoriai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Žemiau pateikiama segmentų 2010 m. rugsėjo 30 d. informacija: Švieži pieno produktai Sūris ir kiti pieno produktai Grupė Segmento pardavimai 178 992 356 718 535 710 Pardavimai su kitais segmentais (30 661) (114 665) (145 326) Pardavimai - trečiosioms šalims 148 331 242 053 390 384 Segmento bendrasis pelnas / (nuostolis) prieš mokesčius (3 009) 17 835 14 826 Nusidėvėjimas ir amortizacija 3 882 16 120 20 002 Pelno mokestis - 2 224 2 224 Antrinis segmentas - geografiniai segmentai Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau: 2010 09 30 2009 09 30 Pokytis (%) Lietuva 150 961 196 586 -23,21 Europos sąjungos šalys 180 031 184 239 -2,28 Kitos (įskaitant JAV ir Japoniją) 59 392 48 006 23,72 Viso 390 384 428 831 -8,97 Grupės pajamų analizė pagal grupes: 2010 09 30 2009 09 30 Pokytis (%) Prekių pardavimai 389 538 424 871 -8,32 Eksporto subsidijos 326 2 944 -88,93 Suteiktos paslaugos 520 1 016 -48,82 Viso 390 384 428 831 -8,97 Pagal Europos Komisijos Reglamentą „Dėl pieno ir pieno produktų eksporto išlaidų padengimo nustatymo", Bendrovė nuo 2004 m. gegužės 1 d. turi teisę gauti subsidijas už sūrj, eksportuojamą j Reglamente numatytas šalis. Eksporto subsidijos išmokamos už kiekvieną eksportuojamų produktų, atitinkančių prie minėto Reglamento pridėtuosius reikalavimus, toną. Gautinos eksporto subsidijos apskaitomos prekybos ir kitų gautinų sumų straipsnyje 4. Ilgalaikis materialusis turtas Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose. Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. Grupės 2010 m. rugsėjo 30 d. kitas gautinas sumas sudarė: 2010 09 30 2009 09 30 Pokytis (%) Ūkininkams suteiktos ilgalaikės paskolos 3 887 1895 105,12 Darbuotojams suteiktos ilgalaikės paskolos 130 111 17,12 Investicijos 690 186 270,97 Paskolos kitoms jmonėms 17 259 16 592 4,02 Kitos 373 5 297 -92,96 Viso 22 339 24 081 -7,23 Ūkininkams suteiktų paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 2 mėnesių iki 10 metų, o metinė palūkanų norma - nuo 0 iki 10 proc. Darbuotojams suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 22 metų. Palūkanos šioms paskoloms neskaičiuojamos. Bendrovės vadovybės nuomone, ilgalaikių gautinų sumų balansinės vertės atitinka jų tikrąsias vertes. 2010 m. rugsėjo 30 d. Grupės atsargas sudarė: 2010 09 30 2009 09 30 Pokytis (%) Žaliavos 6 541 5 801 12,76 Nebaigta gamyba 12 984 7 596 70,93 Pagaminta produkcija 39 808 21 714 83,33 Kitos atsargos 2 346 2 502 -6,24 Iš viso atsargų 61 679 37 613 63,98 7. Prekybos ir kitos gautinos sumos 2010 m. rugsėjo 30 d. Grupės prekybos ir kitas gautinas sumas sudarė: 2010 09 30 2009 09 30 Pokytis (%) Prekybos gautinos sumos 72 036 84 511 -14,76 Gautinos eksporto subsidijos - 1 892 Gautinas PVM 4 090 1 957 108,99 Kitos gautinos sumos 10 659 14 706 -27,52 Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 1 143 1 302 -12,21 Viso 87 928 104 368 -15,75 8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Balanse ir Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro: 2010 09 30 2009 09 30 Pokytis (%) Pinigai banke ir kasoje Grupė 58 221 24 845 134,34 Trumpalaikiai depozitai 5 668 30 566 -81,46 Viso 63 889 55411 15,30 9. Akcinis kapitalas 2010 m. rugsėjo 30 d. AB „Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė 38 444 894 Lt (trisdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi) litai padalintą į 38 444 894 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturias) paprastąsias vardines 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijas. Per šių metų trečią ketvirtį AB „Rokiškio sūris" per Vertybinių popierių biržą NASDAQ OMX Vilnius, veikiančią oficialaus siūlymo subrinką buvo supirkta 2 576 864 vnt. AB "Rokiškio sūris" paprastųjų vardinių 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijų. AB „Rokiškio sūris" 2010 m. rugsėjo 30 d. būklei turi 2 576 924 vnt. 1 Lt (vieno) lito nominalios vertės savų paprastųjų vardinių akcijų. Įsigytomis savomis akcijomis bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Grupės finansų rodikliai: 2010 09 30 2009 09 30 Pokytis (%) Pajamos (tūkst.lt) 390 384 428 831 -8,97 EBITDA (tūkst.lt) 35 638 36 205 -1,57 EBITDA marža (%) 9,13 8,44 8,17 Veiklos pelnas (tūkst.lt) 12 279 14 492 -15,27 Veiklos pelno marža (%) 3,15 3,38 -6,80 Pelnas vienai akcijai (litais) 0,34 0,24 41,67 Akcijų skaičius (vnt.) 38 444 894 42 716 530 -10,00 • Maži pieno tiekėjų ūkiai, didelė pieno perdirbėjų koncentracija ir orientacija į eksporto rinkas - pagrindiniai Lietuvos pieno sektoriaus ypatumai. • Kylantis Lietuvoje gyvenimo lygis lems didesnį pieno produktų vartojimą vidaus rinkoje, palanki Rusijos ekonomika, auganti pieno produktų paklausa ir ribota vietinių gamintojų galimybė tenkinti augančius gyventojų poreikius skatins AB Pieno žvaigždės (PŽ) eksportą. • Dėl didesnių gamybos ir pardavimo masto bendrovės pajamos ateinančius penkerius metus vidutiniškai didės po 5 procentus per metus. Spartesnę bendrovės plėtrą prognozuojame 2007-2008 metais, vėliau augimo tempus ribos žaliavinio pieno trūkumas. • Didėjanti konkurencija, kylančios žaliavų, darbo užmokesčio ir pardavimo sąnaudos, dėl investicijų išaugęs nusidėvėjimas lems pelmngumo mažėjimą, tačiau dėmesys sąnaudų taupymui, didesnės pridėtinės vertės gaminių kūrimui ir gamybos efektyvumo didinimui spartesnį pelningumo mažėjimą pristabdys. • Pagrindinės investicijos padarytos, ateinančiais laikotarpiais PŽ technologijų atnaujinimui, priežiūrai ir plėtrai, skirs apie 5-6 proc. metinių pajamų. Didėjantys pinigų srautai leis investicijas finansuoti daugiausia nuosavomis lėšomis, išlaikyti 1,2-1,4 nuosavybės ir įsipareigojimų santykį bei daugiau lėšų skirti dividendams. Finansinių ataskaitų apibendrinimas ir rinkos rodikliai 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. P 2010 m. P 2011 m. P 2012 m. P 2013 m. P 2014 m.P Pajamos (mln. Lt) 367,6 397,5 446,3 530,3 584,6 625,0 656,5 684,9 710,3 Pokytis 10,8% 8,1% 12,3% 18,8% 10,2% 6,9% 5,0% 4,3% 3,7% EBITDA (mln. Lt) 43,2 37,9 52,6 63,3 68,9 70,4 71,7 73,5 76,4 EBILDA marža 11,7% 9,5% 11,8% 11,9% 11,8% 11,3% 10,9% 10,7% 10,8% Grynasis pelnas (mln. Lt) 16,0 14,0 15,3 20,8 22,3 23,3 22,4 21,7 21,4 Grynasis pelningumas 4,4% 3,5% 3,4% 3,9% 3,8% 3,7% 3,4% 3,2% 3,0% Pelnas tenkantis akcijai (Lt) 0,30 0,26 0,28 0,38 0,41 0,43 0,41 0,40 0,40 Veiklos pinigų srautai (mln. Lt) 33,4 20,1 31,8 41,5 50,5 52,5 57,3 59,6 63,5 Investicijos (mln. Lt)** 44,8 32,4 51,7 31,8 40,9 31,2 32,8 37,7 42,6 Dividendai (mln. Lt) 5,4 8,1 9,4 13,5 15,6 18,7 17,9 18,4 18,2 Visas turtas (mln. Lt) 227,8 248,8 280,6 301,8 319,2 329,3 326,8 327,1 329,9 Nuosavybė (mln. Lt) 105,7 108,1 114,3 125,7 134,4 142,1 145,8 149,6 152,7 P/E* 10,3 22,0 15,8 11,9 11,1 10,6 11,1 11,4 11,5 EV/EBITDA* 5,5 10,5 6,8 5,7 5,3 5,1 4,9 4,8 4,6 P/BV* 1,56 2,85 2,11 1,97 1,84 1,74 1,70 1,65 1,62 P/S* 0,45 0,78 0,54 0,47 0,42 0,40 0,38 0,36 0,35 EV/S* 0,64 1,00 0,80 0,68 0,63 0,58 0,54 0,51 0,49 Dividendų pelningumas* 3,3% 2,6% 3,9% 5,5% 6,3% 7,5% 7,2% 7,4% 7,4% * Apskaičiuojant rodiklius, taikyta laikotarpio pabaigos paskutinė kaina, 2006-2014 m. rodiklių prog nozes - 2006 m. lapkričio 6 d. kaina. ** Į investicijas įtrauktas turtas, įsigyt is pagal lizingo būdu. Rekomendacija akcijas pirkti. Lietuvos pieno sektoriui būdingi smulkūs pieno tiekėjų ūkiai (vidutiniškai mažiau negu trys melžiamos karvės) ir gamybos koncentracija didžiausiose pieno perdirbimo bendrovėse. Nepaisant to, kad pieno ūkiai pastaraisiais metais stambėja, jie tebėra vieni mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Didelį lyginamąjį svorį pieno gamintojų struktūroje turintys smulkieji ūkiai, kuriems už superkamą pieną mokama mažiau negu stambiesiems, lemia, palyginti su kitomis ES šalimis, žemą vidutinę pieno supirkimo kainą ir aukštas pieno surinkimo bei pristatymo kainas. 2005 metais vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo 676 Lt/t, palyginti su 2004 metais, ji išaugo 15 procentų. Tuo tarpu 15-oje senųjų Europos Sąjungos šalių už toną natūralaus pieno vidutiniškai buvo mokama 985 litai arba 2,4 proc. mažiau negu 2004 metais. Artimiausiais metais žaliavinio pieno stygius šalyje ir ūkių stambėjimas turėtų lemti žaliavimo pieno brangimą, tačiau pieno supirkimo kainų augimą stabdys kainų mažėjimas Europos Sąjungos senbuvėse, mažesnės pieno surinkimo sąnaudos ir galimybė importuoti pieną iš kaimyninių šalių, daugiausia iš Latvijos. 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalies pieno sektoriui pradėta taikyti bendra Europos Sąjungos šalių ekonominė politika, pagal kurią buvo šalyje nustatytos pieno pardavimo perdirbti kvotos ir pradėtos mokėti subsidijos už pagamintą pieną bei į trečiąsias šalis eksportuotą produkciją. Pastaruosius porą metų šalyje buvo išnaudota apie 82-86 proc. nustatytos kvotos, tačiau manoma, kad po 1-2 metų dėl didesnio galvijų skaičiaus ir didėjančio karvių produktyvumo šios kvotos bus išnaudotos, o tai galėtų apsunkinti pieno perdirbėjų plėtros planus. Žaliavos trūkumą būtų galima spręsti gaminant mažiau pieno reikalaujančius gaminius ir atsivežant pieno iš aplinkinių šalių. Šiuo metu importuotas pienas sudaro apie 7 proc. Lietuvoje perdirbamo pieno. Lietuvoje pieno perdirbimas ir gamyba yra sukoncentruota 5 didžiausiose bendrovėse: AB Rokiškio sūris, AB Pieno žvaigždės, AB Žemaitijos pienas, UAB Marijampolės pieno konservai ir AB Vilkyškių pieninėje. Už 2005 metais parduotus pieno produktus pieno perdirbėjai gavo 1 617 mln. litų pajamų (be PVM ir akcizų), t. y. 9 proc. daugiau negu 2004 metais. Iš bendros sumos 757 mln. litų (47 proc.) gauta už pardavimą vidaus rinkoje, o 860 mln. litų (53 proc.) - už eksportą. Ateinančiais laikotarpiais pieno produktų rinka šalyje turėtų pamažu augti dėl didesnio pieno produktų suvartojimo, nes Lietuva pagal pieno produktų suvartojimą atsilieka nuo išsivysčiusių šalių. Ypač turėtų augti fermentinių sūrių ir originalesnių, didesnės pridėtinės vertės pieno produktų (jogurtu, varškės, desertų ir pan.) suvartojimas. Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių pajamos 2010-2014 m. (mln. Lt) Bendrovė 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. P* AB Rokiškio sūris 374,2 369,6 451,4 473,3 502,0 AB Pieno žvaigždės 331,7 367,6 397,5 446,4 520,0 AB Žemaitijos pienas 225,9 254,6 337,9 369,0 n.d. UAB Marijampolės pieno konservai 29,0 59,5 147,1 203,3 220,0 AB Vilkyškių pieninė 46,6 54,0 75,1 91,7 112,8 Kitos bendrovės 41,6 83,5 77,3 33,3 n.d. Iš viso: 1049,0 1188,8 1486,3 1617,0 n. d. * Bendrovių prognozės Išvados 1. Rekomendacija akcijas pirkti. Lietuvos pieno sektoriui būdingi smulkūs pieno tiekėjų ūkiai (vidutiniškai mažiau negu trys melžiamos karvės) ir gamybos koncentracija didžiausiose pieno perdirbimo bendrovėse. Nepaisant to, kad pieno ūkiai pastaraisiais metais stambėja, jie tebėra vieni mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Didelį lyginamąjį svorį pieno gamintojų struktūroje turintys smulkieji ūkiai, kuriems už superkamą pieną mokama mažiau negu stambiesiems, lemia, palyginti su kitomis ES šalimis, žemą vidutinę pieno supirkimo kainą ir aukštas pieno surinkimo bei pristatymo kainas. 2005 metais vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo 676 Lt/t, palyginti su 2004 metais, ji išaugo 15 procentų. Tuo tarpu 15-oje senųjų Europos Sąjungos šalių už toną natūralaus pieno vidutiniškai buvo mokama 985 litai arba 2,4 proc. mažiau negu 2004 metais. Artimiausiais metais žaliavinio pieno stygius šalyje ir ūkių stambėjimas turėtų lemti žaliavimo pieno brangimą, tačiau pieno supirkimo kainų augimą stabdys kainų mažėjimas Europos Sąjungos senbuvėse, mažesnės pieno surinkimo sąnaudos ir galimybė importuoti pieną iš kaimyninių šalių, daugiausia iš Latvijos. 2. 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalies pieno sektoriui pradėta taikyti bendra Europos Sąjungos šalių ekonominė politika, pagal kurią buvo šalyje nustatytos pieno pardavimo perdirbti kvotos ir pradėtos mokėti subsidijos už pagamintą pieną bei į trečiąsias šalis eksportuotą produkciją. Pastaruosius porą metų šalyje buvo išnaudota apie 82-86 proc. nustatytos kvotos, tačiau manoma, kad po 1-2 metų dėl didesnio galvijų skaičiaus ir didėjančio karvių produktyvumo šios kvotos bus išnaudotos, o tai galėtų apsunkinti pieno perdirbėjų plėtros planus. Žaliavos trūkumą būtų galima spręsti gaminant mažiau pieno reikalaujančius gaminius ir atsivežant pieno iš aplinkinių šalių. Šiuo metu importuotas pienas sudaro apie 7 proc. Lietuvoje perdirbamo pieno. 3. Lietuvoje pieno perdirbimas ir gamyba yra sukoncentruota 5 didžiausiose bendrovėse: AB Rokiškio sūris, AB Pieno žvaigždės, AB Žemaitijos pienas, UAB Marijampolės pieno konservai ir AB Vilkyškių pieninėje. Už 2005 metais parduotus pieno produktus pieno perdirbėjai gavo 1 617 mln. litų pajamų (be PVM ir akcizų), t. y. 9 proc. daugiau negu 2004 metais. Iš bendros sumos 757 mln. litų (47 proc.) gauta už pardavimą vidaus rinkoje, o 860 mln. litų (53 proc.) - už eksportą. 4. Ateinančiais laikotarpiais pieno produktų rinka šalyje turėtų pamažu augti dėl didesnio pieno produktų suvartojimo, nes Lietuva pagal pieno produktų suvartojimą atsilieka nuo išsivysčiusių šalių. Ypač turėtų augti fermentinių sūrių ir originalesnių, didesnės pridėtinės vertės pieno produktų (jogurtu, varškės, desertų ir pan.) suvartojimas. Literatūra 1. Bivainis J., Griškevičius A., Jakštas V. Investicinių projektų vertinimas. V.: LII, 1997. 2. Česonis V. ir kt. Inžinerijos ekonomika: finansiniai - ekonominiai sprendimai. Kaunas: Technologija, 1992. 3. Blanchard, Oliver. (2007) Macroeconomics 4th ed. New Jersy: Prentice Hall Upper Saddle River. 587 p. 4. Bagdonas, Eugenijus. Skvernys Vytautas (2006) Ekonominių procesų modeliavimas. Kaunas: Vitea Litera. 142 p. 5. Buškevičiūtė, Eugenija. Mačerinskienė, Irena (2005) Finansų analizė. Kaunas: Technologija. 379 p. 6. Baltic market (2008) Prekybos metodai [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!