Lenkų tautos laisvės pranašo ir pasaulinės literatūros korifėjaus šlovę Adomas Mickevičius pelnė visa savo kūryba – lyrine ir epine. Tačiau bene didžiausias tos šlovės fundamento akmuo yra jo poema „Ponas Tadas“. Atsiradusi iš tėvynės ilgesio ir meilės, lyrikos emociją sujungusi su epiko žvilgsniu, smulkios kasdienos realijas – su plačiu istorijos mostu, toji poema tapo neišsenkančiu, amžinai dosniu šuliniu, iš kurio štai jau kone pusantro šimto metų idėjines bei estetines vertybes semia ir jos autoriaus tėvynainiai, ir kitataučiai bei kitakalbiai žmonės.
„Poną Tadą“ A. Mickevičius sukūrė Paryžiuje, kur jį buvo nubloškusi karti emigranto dalia. Sukūrė, galima sakyti, vienu atsikvėpimu, per kelis 1832 – 1834 m. mėnesius. Posukiliminė dabartis buvo be prošvaisčių, todėl atsigręžė į praeitį. Plunksnos ėmėsi, norėdamas duoti laisvo gimtojo krašto paveikslą, kuris teiktų dvasinės stiprybės ir būtų priebėga – bent iliuzinė – nuo gyvenimo negandų pačiam ir bendro likimo broliams. „Poną Tadą“, tą savo „mylimą kūdikį“, eiliavo kupinas pomėgio ir įkvėpimo, džiaugdamasis galįs nors poetinės vizijos sparnais persikelti į gimtinę. Laiške bičiuliui A. E. Odynecui 1833 m. pavasarį rašė: „ Daug dirbu, be įvairaus pašalinio ir atsitiktinio rašymo, varau savo poemą, kurios šiandien baigiau ketvirtąją giesmę. Gyvenu tada Lietuvoje, giriose, smuklėse, su šlėkta, su žydais etc.“. To meto jo korespondencijoje šitokio „apsilankymo“ tėvynėje motyvas skamba ne kartą.
Poemą pradėjęs, A. Mickevičius iš pradžių dairėsi į J. V. Gėtės idilę „Hermanas ir Dorotėja“, galvodamas apie smulkiųjų bajorų buitį bei papročius vaizduojantį kelių giesmių pasakojimą, kuris tikriausiai būtų išsitekęs šio žanro rėmuose. Bet galingam jo talentui idilė pasirodė esanti per ankšta. Kur kas veržliau, negu buitiški, į poemą sruvo dramatiški tikrovės pradai; nustelbdamas atskiro žmogaus likimo temą, joje garsiai suskambo kovos už nacionalinę laisvę motyvas. Apmesta „ didžiosios“ istorijos įvykiais ir atausta sodriais spalvingais „mažosios“ kasdienybės vaizdais, poema virto plačia dvylikos knygų tautine epopėja.
Situacija grindžianti „Pono Tado“ veiksmą, - dviejų bajorų giminių nesantaika....
Šį darbą sudaro 1959 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!