Macleish’as gimė XIX amžiaus pabaigoje, gyveno ir kūrė XX amžiuje. Tai modernizmo laikotarpis.
Naujųjų laikų modernu yra laikoma XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios literatūra.
Modernas literatūroje remiasi tuo atradimu, kad poetinė tikrovė – gryna fikcija. Poetinė realybė nėra nei už eilėraščio esančios realybės atspindys, nei jos imitacija, nei perkūrimas, - ji pati yra tam tikra autonomiška realybė. Poetinės tikrovės kontūrus ir reikšmes sukuria kalba, todėl poetinė tikrovė egzistuoja vien kalbos būdu.
“Kalba sukuria prasminius ryšius, kurie tikrai niekur kitur neegzistuoja”, - sako R.Federmanas.
Štai Macleish’o eilėraštyje “Pasaulio pabaiga” tik fantazijoje egzistuojantis “berankis dvirankis bandė uždegti degtuką…”. Arba vėl – “tūkstančiai baltų veidų, tų apsvaigusių akių…”, “dangus be žvaigždžių” sutinkami tik eilėraštyje.
Tokios naujai kuriamos meninės realybės dėsniu, žinoma, yra paremtas ir tradicinis tekstas.
Tačiau tradiciniuose kūriniuose šį meninės, t.y., sukurtinės realybės aspektą užgožia du dalykai: mimetiškas santykis su išoriniu pasauliu ir kalbos, kaip mediumo, suvokimas. Mimetinio principo tekstai turi užtekstinio pasaulio perkeltos prasmės gabalėlį ir remiasi atpažinimo principu. Tradicinė sintaksė redukuoja žodžių daugiabalsiškumą, kontroliuoja jų jėgą, nustato žodžio vietą, priskiria jam tikrai tvarkai – taip “atspindi” pasaulį.
Moderniaisiais laikais kūrėjai stengėsi atsiriboti nuo mimetinio principo.
Modernioji poezija, kaip ir visa modernioji literatūra, demonstruoja savo sukurtojo pasaulio visišką neatitikimą realybei: išlaisvina ir išplėtoja tai, kas neatitinka realybės. Taip komplikuojasi atpažįstamo pasaulio kontūrai, personažai ima gyventi neįprasta logika.
Štai eilėraštyje visai nelogiškai “netikėtai cirko kupolas atsiplėšė”, nežinia kam ir kodėl “Vasserotas <…> bandė uždegti degtuką tarp kojų pirštų”, o “liūtas Ralfas kramtė ponios Sossman kaklą…”. Ši meninė tariamybė neatitinka jokios žinomos tvarkos.
Visiems tekstams – ir tradiciniams, ir moderniesiems – galioja tas pats dėsnis: kiekvienas teksto elementas yra praradęs savo ankstesnę (iki teksto buvusią) laisvę ir savaiminę prasmę. Tekste jis tampa priklausomas nuo aplink jį esančių elementų apsupties.
Žodis ateina į tekstą ir įsiterpia tarp kitų žodžių, su jais susisiedamas įvairiausiais ryšiais, atsinešdamas savo žodyninę reikšmę ar, savo ruožtu, gaudamas jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!