Satyrinis pasaulio vaizdavimas G. Orwell romane „Gyvulių ūkis“

Satyrinis pasaulio vaizdavimas G.Orwell romane „Gyvulių ūkis“

Pagal Lietuvių kalbos žodyną „satyra" apibrėžiama kaip meninio vaizdavimo būdas, kai išjuokiamos žmonių ydos. Satyra - piktas ir negailestingas juokas, kurį Anglų rašytojas Ericas Arthuras Blairas, pasirašinėjęs George'o Orwello slapyvardžiu, vaizdžiai pašiepė socializmo ydas alegoriniame romane „Gyvulių ūkis“. Verta paminėti, kad šis kūrinys iš pradžių buvo atmestas leidyklos, tik praėjus keleriems metams tapo klasika. Nors knyga buvo parašyta pasakos forma ir pagrindiniai veikėjai buvo gyvūnai, skaitytojai greitai suprato, kad tai yra Sovietų Sąjungos strūktūrą kritikuojantis kūrinys. Tad kokias socialistinės visuomenės problemas gvildeno autorius pasitelkdamas satyrinį pasaulio vaizdavimą?

"Gyvulių ūkis" vaizduoja visuomenę, kurioje klasės nelygybė ir autoritarizmas yra neišvengiamos problemos. Autorius po ironijos šydu paslėpė trapų žmogų, kuris susiklosčius aplinkybėms geba lengvai prisitaikyti prie naujos valdžios ir jos taisyklių. Kūrinyje kalbama apie socialinę revoliuciją – kaip vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susivienyja ir sukyla prieš savo šeimininką, išvyja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą. Nuo pat pradžių jie turėjo vieną tikslą, Majoras jį išreiškė taip „Tarp mūsų, gyvūlių, tebūnie tobula vienybė, tobula draugystė kovoje (...) jūsų pareiga visuomet priešintis Žmogui ir viskam, kas su juo susiję. Kas vaikšto keturiom arba turi sparnus yra draugas, o kas vaikšto dviem kojom tas priešas.“. Ši citata atskleidžia santykių tarp gyvulių ir žmonių esmę: jei esi kaip visi, tuomet pritampi prie būrio - esi savas, jei tik išsiskiri - esi priešas. Autorius neslepia socialistinės ideologijos absurdo, tai parodo viena šio kūrinio frazių taip pat ir pagrindinė gyvulių sugalvota ūkio priesaika: „visi gyvuliai yra lygūs“, tačiau ironiškai nuskamba antroji šios priesaikos dalis: „bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus.". Iškart valdžioje įsitaisiusios kiaulės pradeda vadovauti ir po truputi išryškėja jų tikrieji tikslai ir išdavystė. Kiaulės sugalvoja dešimt įsakymų, kurie yra užrašomi ant tvarto sienos ir visiems yra labai paprasti ir lengvai jų laikomasi. Vienas iš įsakymų skambėjo taip „Jokiam gyvuliui nevalia gulėti lovoje“ po kiek laiko gyvūliai ima pastebėti, kad įsakymai yra keičiami, tai labai aiškiai matyti Dobilės ir Murielės dialoge: Muriele, perskaityk man 4 įsakymą. Argi ten nekalbama apie tai, kad nevalia miegoti lovoje? – ten parašyta: „Jokiam guvuliui nevalia gulėti lovoje su patalais“. Galima suprasti, kad įstatymai yra keičiami valdžios labui, kad kiaulėms būtų patogiau. Vis dėl to jos visada rasdavo kaip išsisukti paklaustos kodėl įstatymai yra keičiami. Visus gyvulius kiaulės priverčia dirbti ir paverčia juos vergais, o tada ir išaiškėja, kaip kiaulės išduoda visų susivienijimą ir vieną tikslą. Taip satyriškai vaizduodamas gyvulių ūkio kasdienybę autorius šaiposi ir smerkia egoistinę sovietinę valdžią bei visuomenę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!