A. Garšva – emigrantas, keltuvininkas

A.Garšva – emigrantas, keltuvininkas

A.GARŠVA SVETIMOJE KULTŪROJE

Antanas Garšva – vienas sudėtingiausių lietuvių literatūros personažų, simbolizuojantis egzistencinę emigranto būklę, kūrybinės asmenybės degradaciją svetimoje kultūroje ir žmogaus nuvertinimą mechanizuotoje civilizacijoje. Jo darbas Niujorko viešbučio keltuvininku nėra tik socialinis faktas – tai egzistencinė metafora.

ANTANAS GARŠVA – EMIGRANTAS

1. Emigracija kaip dvasinė tremtis

• Garšva – politinis ir kultūrinis emigrantas, praradęs tėvynę, kalbą ir socialinį identitetą. Emigracija romane vaizduojama ne kaip išsigelbėjimas, bet kaip egzistencinis pralaimėjimas.

„Jis gyveno svetimoj žemėj, svetima kalba, svetimu vardu.“

• Ši būsena atitinka modernistinei literatūrai būdingą bešaknio žmogaussampratą. Garšva negali integruotis į amerikietišką visuomenę – jis lieka kultūriškai izoliuotas, gyvena prisiminimais apie Lietuvą, motiną, jaunystę.

ANTANAS GARŠVA – EMIGRANTAS

2. Kalba kaip emigranto kančia

• Kalba romane tampa tapatybės matu. Garšvos gimtoji kalba – lietuvių – nebereikalinga, o anglų kalba jam svetima ir negyva:

„Angliški žodžiai skambėjo kaip geležiniai daiktai, krentantys ant grindų.“

• Tai rodo, kad emigracija naikina ne tik socialinį statusą, bet ir vidinę savastį, tapatybę.

ANTANAS GARŠVA – KELTUVININKAS

1. Darbas kaip nužeminimas (savotiškadegradacija)

• Garšva yra išsilavinęs, kūrybingas žmogus, poetas, tačiau dirba mechaninį, monotonišką darbą:

„Jis spaudė mygtukus. Aukštyn. Žemyn. Aukštyn. Žemyn.“

• Keltuvininko darbas simbolizuoja žmogaus pavertimą mašinos sraigteliu, individualybės praradimą. Ši pozicija yra priešinga kūrėjo prigimčiai.

ANTANAS GARŠVA – KELTUVININKAS

2. Keltuvas kaip egzistencinė metafora

• Keltuvas romane įgauna simbolinę prasmę:
• judėjimas be progreso,
• uždaras ciklas,
• gyvenimas tarp „aukštyn“ ir „žemyn“, be jokios išeities.

„Keltuvas kilo ir leidosi, o jis pats stovėjo vietoje.“

• Tai absurdo filosofijos (A. Kamiu, J.P. Sartro) atgarsiai – žmogus atlieka veiksmą, kuris neturi prasmės, bet yra pasmerktas jį kartoti (Sizifo mito interpretacija).

EMIGRANTAS–KELTUVININKAS KAIP TRAGIŠKA SINTEZĖ

1. A.Garšvos tragedija kyla iš dvigubo susvetimėjimo:

• emigrantas – svetimas visuomenei,
• keltuvininkas – svetimas pats sau.

„Jis buvo niekas. Tik uniforma ir numeris.“

2.Darbas ne tik neužtikrina orumo, bet ir

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!