Antanas Garšva – egzistencializmo žmogus

II-ojo pasaulinio karo išvakarėse atsiradusi literatūros kryptis.
• Siekė atskleisti žmogaus buvimo, jo laisvo pasirinkimo ir atsakomybės, asmenybės vienišumo problemas.
• Pasaulis vertinamas antikinio mito akimis, o mitas kaip tikrovė.
• Jausmas – nereikšmingas dalykas.
• Dvilypis žmogus – vienišas, apimtas liūdesio, ir linksmas, ironiškas, ciniškas (grubus).
• Gyvenimas – žaidimas, spektaklis, kuriame tik dalyvaujama; kasdienybė –mirtis.
• Nemažai mitologijos (požeminis pasaulis, žemė ir dangus).
J. Kaupas sakė: ,, Antano Škėmos kūryba yra autobiografiška. Jo gyvenimas turėjo būti sunkus ir nuviliantis nuo pat vaikystės. Žiaurumas, neištikimybė, prievartavimas visuomet lydėjo jį‘‘.
Garšvos supratimu, meilės Dievas iš žmogiškos egzistencijos yra pasitraukęs, todėl apleistame pasaulyje gali vykti tokie baisūs dalykai kaip karai, masinės žudynės, tremtys.
Egzistencializmas matomas, kai Antanas Garšva gyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje:
„Apvaizda mane paskyrė lavonų stebėtoju. Aš jų prisižiūrėjau įvairiose padėtyse. Rytprūsiuose mačiau negyvą moterį, ji gulėjo šalia kriaušės medžio, aplipusio rausvais žiedais.” (MATOMA IR IRONIJA)
„Veimaro mieste žiūrėjau, kaip traukiamos iš rūsio suvirintos per bombardavimą karštame vandenyje uniformuuotos mergaitės. Jų galvos išsipūtę, o veido spalva buvo lyg tų ponių, kurios piktnaudauja kvarco lempas.” (IRONIJA)
„Prie Čekoslovakijos pasienio atsarginiuose bėgiuose mes užtikome prekinį vagoną, iš jo sklido smarvė. Kai jį atidarėme, suradome apie trisdešimt apipuvusių vaikų nuo trejų iki septynerių metų amžiaus. Taip ir nepaaiškėjo, kas juos užmiršo ant atsarginių bėgių. Vyriškos lyties lavonai man buvo neefektingi, tarsi būčiau patyręs duobkasys.” (IRONIJA)
GARŠVA YRA EGZISTENCIALIZMO ŽMOGUS. TAM TURĖJO ĮTAKOS NE TIK NEPAKELIAMOS ISTORINĖS APLINKYBĖS, BET IR TRAUMINIAI ANTANO GARŠVOS ĮVYKIAI
ANTANO GARŠVOS TRAUMINIAI ĮVYKIAI:
1. Vaikystėje
• Nedarnūs tėvų santykiai (tėvas mušdavo motiną)
• motinos beprotybė
• Pats vaikas vežė motiną į psichiatrijos ligoninę. („Ji žiūrėjo. (...) Ir šis motinos žvilgsnis man vaidenosi...“).
2. Jaunystėje:
• Jonės išprievartavimas, prostitučių paslaugos.
• Taip jam atneša individualią psichologinę traumą.
3. Brandos amžiuje:
• Istorinių pervartų metais Garšva susiduria ir su fizine, ir su psichologine prievarta, kuri traumuoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!