A. Garšva, kaip poetas

Praplėskite remdamiesi visu  kūriniu šiuos teiginius apie A. Garšvą, kaip poetą, parinkite ryškiausius epizodus,  po vieną kitą detalę,  susiekite su kontekstu. Savo pastebėjimus pristatysite žodžiu. Po pristatymų apibendrinsime.  3.Kūrybos prasmė – noras įveikti mirtį. Ryškiausi epizodai kūrinyje 1. 13. Monologas Elenai, kai ji įkalbinėjo Garšvą, kad gali palikti savo vyrą ir būti kartu. 2. Tolimesnis pokalbis su Elena. 3. Jo monologas lifte prieš prisimenant, kad atstūmė Eleną. 4. Paskutinis epizodas, kai rašė eilėraštį. Detalės 1. „Bijau mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl rašau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan mirti“ Garšva nebetiki pomirtiniu gyvenimu. Jis mano, kad pats savaime gyvenimas neturi jokios vertės ir nedaug kuo skiriasi nuo šinšilų vegetacijos. 2. ,,Mudu išeiviai, mums reikia anachorizmų. Tau – legendų, man – neužbaigtų eilėraščių“ 3. ,,Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvagžde. Su akimis ir aplinkos pajautimu. Tenoriu stebėti ir žinoti stebėjimą.” 4. ,,Numirti su tikra iliuzija, tikras reikalas būti absoliučiai originalus. Mano dvasia rado santykį su pasauliu.” Kontekstai 1. Minimas Platonas – idealizmo pradininkas Faustas – Gėtės kūrinio veikėjas Van Goghas Poe Čiurlionis Kafka Visi šie menininkai paminimi, norint įrodyti, kad visiems jiems kūrybos šaltinis buvo jų pačių beprotybė, gyvenimas – kančia, o kūrybos prasmė – noras įveikti mirtį ir surasti jėgų gyventi toliau. 2. Anachronizmas – pasenusi pažiūra ar paprotys. 3. Liudas Vasaris sėmėsi kūrybos įkvėpimo iš gamtos. 4. Garšva, kaip ir Merso (Svetimas) galiausiai suprato, kad visuomenės įtaka kūrybai nėra reikšminga, svarbiausia yra savasties išskirtinumas. Išvados 1. A. Garšva trokšta įveikti mirtį, palikdamas kūrybos pėdsaką literatūros istorijoje. 2. Kad išgyventų emigracijoje, A. Garšvai yra reikalingi seni kūrybos įpročiai, susiformavę nuo vaikystės. 3. Vienintele gyvenimo prasme jis laikė kūrybą. 4. Jo kūrybos autentiškumas – didžiausia jo paties gyvenimo reikšmė. 6. Garšvos kūryba yra tiesiogiai susijusi su jo gyvenimu. Ryškiausi epizodai kūrinyje 1. Pokalbis dviese su Elena, kai Garšva nusprendžia, kad jau nebenori sukurti kažko įspūdingo, nori tik būti su Elena. 2. Garšvos kūryba pilna romantinių motyvų, kuriuos įdiegė motina. 3. Tėvo stebėjimo gamtoje aprašymas. 4. Bibliotekoje skaitydavo Schopenhauerio kūrinius. 5. Jo minčių monologas lifte. Detalės 1. ,,Norėčiau parašyti ciklą eilėraščių, kur kiekviena raidė lyg neišskaptuotas ornamentas. Aš ilgai dirbčiau, kad jie atsirastų. Man gerai su tavimi.Keletas brukšnių marmure – štai ko trokštu. Nemirtingumo iliuzija? Tegul. Numirti su tikra iliuzija – tikras reikalas.” 2. Kornelio žiedas, įsivaizdavimas, kad dėl pasakų Pelenės atlieka riteriškus žygius, Tristanas ir Izolda, citata: ,,Esu svajotojas, kaip ir mano tėvas“. 3. Ir tada per mano tėvą į mane skverbėsi gamtos liūdesys, svetimumo pajautimas – vienišas siluetas, apsuptas medžių, lapų, vandens ir oro, - mane bade milijonai dyglių, į mano akis, burną, ausis ir odą sverbėsi vienišumas”. 4. ,,Gyvenimas – blogis, nes gyvenimas – karas. Kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kentėjimas. Istorijos moto: taip pat, bet kitaip.” 5. ,,Mano veidas, mano ranka balta pirštine, mano išvaizda, mano išdailintas kalbėjimas – esu sąžiningas rato dantis.” 6. Būdamas partizanas, nužudė jaunuolį. Kontekstai 1. Fausto nenumaldomas žinių troškimas. 2. Škėma rašė, kad jo motina jį mokė kalbų ir pasakodavo keistas improvizacijas. Škėmos (kaip ir Garšvos) motina sirgo psichine liga. 3. Škėmos kūrybinis nihilizmas. 4. Schopenhaueris pabrėžė nuolatinę žmogaus kovą su mirtimi ir jam priešišku baugiu pasauliu. Poreikių ir jausmų nepatenkinimas paverčia žmogų nelaimingu, persekiojamu jo lemtį lydinčios kančios. Jo metafizikos idealu tapo savotiška budistinė nirvana – visiškas užsisklendimas ir atsisakymas beprasmio išorinio pasaulio. 5. Škėma pats buvo JAV emigrantas. 6. II pasaulinis karas. Išvados 1. Atradęs gyvenimo Eleną, Garšva supranta, kad jis gali rašyti paprastus eilėraščius, jam nebereikia kūrybos naudos – šlovės, prasmė jam tapo pati kūryba. 2. Jo kūrybos romantinės ypatybes susiformavo dar vaikystėje. 3. Garšva vaikystėje jautėsi vienišas, ,,svetimumo“ pasauliui išmoko iš savo tėvo. 4. Skaitoma literatūra gali daryti įtaką paties rašytojo kūrybai. 5. Kūrybos šaltinis Garšvai – jo paties gyvenimo kančia, svetimumas jį supančiai atstumiančiai aplinkai. 6. Skausminga patirtis - žmogaus nužudymas įsirėžė į poeto atmintį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!