5–6 metų amžiaus vaikų etnokultūrinės patirties ypatumai

ĮVADAS Problema ir jos aktualumas. Šiandien, XXI a. pradžioje, dar nesusiformavusias asmenybes itin neigiamai veikia tiek globalizacija, tiek su ja ateinanti masinė kultūra. Visiškai nestebina faktas, kad šiai destrukcijai ieškoma atsparos, „priešnuodžio“. Tokia atspara, asmenybės tapsmo pagrindu iš naujo imama laikyti etninė kultūra ir ja paremtas ugdymas. A.Katinienė teigia, kad ugdymas etnine kultūra turėtų prasidėti kaip galima ankstyvesniu amžiaus laikotarpiu: „Mažam vaikui etnokultūra yra artimiausia ir natūraliausia jo aplinkos erdvė. Jei (...) tarp kitų vertybių toleruojamos etnokultūros vertybės, jos tikrai įsitvirtins jo giluminiame pasaulyje, padės objektyviau skirti, kas yra tikrai vertinga, apsaugos nuo neigiamos masinės kultūros įtakos (…) Ikimokyklinis amžius yra imliausias perimti etnokultūros vertybes“ (Katinienė A., 2003: 85, 86). V.Rudavičienė taip pat akcentuoja, kad etninės kultūros, tautodailės integravimas į ugdymo programas privalo prasidėti jau ikimokyklinėse ugdymo įstaigose (1997: 14), tam pritaria ir K.Stankevičienė (2003: 108, 109), A.Prakurotienė (Prakurotienė A., 1998: 72). Aktualu ir tai, kad jei seniau etnokultūros perdavėjais, ugdytojais plačiąja prasme buvo ir visuomenė, ir šeima, tai šiandien bene vieninteliu tarpininku tapo ugdymo įstaigos. V.Rudavičienė tvirtina: „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokykla šiuo metu liko lyg ir vienintelė etninės kultūros ugdymo institucija, plačiąja prasme perėmusi šeimos, visuomeninių bendruomenių funkcijas (...) kai kurias etnokultūrines tradicijas ugdytinių tėvai jau yra užmiršę, arba jas atsiminti ir vėl išgyventi šeimoje trukdo modernaus gyvenimo būdas ir tempas“ (Rudavičienė V., 1998: 46). Su šia mintimi, nurodydama dar keletą pedagogų, etnografų ir filosofų, sutinka ir K.Stankevičienė (Stankevičienė K., 2003: 108, 109), A.Prakurotienė (1998: 67, 70), R.Rupšienė (Rupšienė R. 2003: 86). Apie etnokultūra pagrįstą ugdymą rašė ir R.Vasiliauskas (Vasiliauskas R., 1996: 139, 140). Tad šiuo darbu ir bandyta panagrinėti praktinius etnokultūros perdavimo pačiai mažiausiai ugdytinių – ikimokyklinukų kartai aspektus ir sėkmę, patyrinėti, kokios etnokultūrinės vertybės, nuostatos ir gebėjimai susiformuoja 5 – 6 m. amžiaus vaikams, jų ugdymą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje kryptingai ir nuosekliai grindžiant etnine kultūra. Buvo įdomu palyginti etnokultūrinių nuostatų, gebėjimų ir patirties perteikimą dviejose skirtingose ugdymo įstaigose: vienoje buvo dirbama remiantis valstybine vaikų darželių programa „Vėrinėlis“, kitoje – susidaryta etninės kultūros ugdymo programa. Darbo tikslas. Atskleisti 5 – 6 m. amžiaus vaikų etnokultūrinės patirties ypatumus. Tyrimo hipotezė. Ikimokyklinės įstaigos, kurioje dirbta pagal specialią etnokultūrinio ugdymo programą, etnokultūrinė vaikų patirtis yra daug turtingesnė ir įvairesnė nei ikimokyklinukų, ugdytų pagal bendrą vaikų ugdymo programą. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teorines etnokultūros taikymo ikimokyklinėje įstaigoje galimybes bei etnokultūrinės patirties plėtrą ikimokyklinėje įstaigoje. 2. Nustatyti 5 – 6 m. amžiaus vaikų tautodailinės patirties ypatumus. 3. Aprašyti susiformavusią šio amžiaus vaikų švenčių ir jų tradicijų sampratą. 4. Apibendrinti etnokultūrinės patirties išliekamąją vertę mokykloje. 5. Palyginti abiejų darželių vaikų etnokultūrinę patirtį. Tyrimo metodai: Teoriniai: • etnokultūrinės, pedagoginės, menotyrinės literatūros analizė, padėjusi atskleisti etnokultūros sampratą, jos taikymo vaikų ugdymui teorines prielaidas, etnokultūrinės patirties formavimosi ir plėtros tendencijas. Empiriniai: • vizualinė kūrybinė užduotis, atskleidžianti vaikų kuriamosios vaizduotės lygį bei etnokultūrinių dekoravimo elementų bei ženklų raišką ikimokyklinukų kūryboje. • vaikų ir jų tėvų, taip pat mokytojos apklausa, padėjusi išaiškinti įgimtų ir įgytų etnokultūrinių dekoravimo elementų, ženklų ir simbolių vaikų dailėje kiekį ir ypatumus, pačių ikimokyklinukų įvardijamų ženklų charakterį bei reikšmę, vaikų švenčių ir jų tradicijų sampratą bei iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos jų išsineštos etnokultūrinės patirties praktinę raišką. • Statistiniai: • matematinė statistinė analizė. Tyrimo etapai: Pirmame etape analizuota su darbo tema susijusi etnokultūrinė, pedagoginė, menotyrinė literatūra, parengta vaikų etnokultūrinės patirties ypatumų tyrimo metodika. Antrame etape atliktas konstatuojamasis tyrimas, padėjęs nustatyti 5 – 6 m. amžiaus vaikų kuriamosios vaizduotės lygį ir etnokultūrinių (tautodailei artimų) dekoravimo elementų, ženklų bei simbolių panaudojimą įprastoje jų grupės aplinkoje. Trečiame etape atliktas konstatuojamasis tyrimas, įgalinęs atskleisti vaikų verbalinės patirties ypatumus. Ketvirtame etape įvykdytas konstatuojamasis tyrimas, leidęs išsiaiškinti vaikų kai kurių švenčių ir jų tradicijų sampratą. Penktame etape atliktas konstatuojamasis tyrimas, leidęs atskleisti susiformavusios etnokultūrinės patirties išliekamąją vertę mokyloje. Šeštame etape atlikta matematinė statistinė analizė, išanalizuoti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, atskleidžiančios 5 – 6 m. vaikų etnokultūrinės patirties pobūdį, jos išliekamąją vertę. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 30 vaikų, lankančių Utenos ikimokyklinio ugdymo įstaigas (lopšelius/darželius) „Želmenėlis“ ir „Žilvinėlis“. Pirmajame l./d., „Želmenėlyje“, (toliau – l./d. A) su vaikų grupe dirbta pagal specialią etnokultūrinio ugdymo programą, antrajame (toliau – l./d. B) remtasi ugdymo programa „Vėrinėlis“. Be to, tyrime dalyvavo 30 šių vaikų tėvų, taip pat Utenos “Krašuonos”pagrindinės m – klos pirmos klasės mokytoja. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 2 dalys, išvados, literatūros sąrašas, priedai ir reziumė. I – oje šio darbo dalyje apžvelgiama etnokultūros samprata, nagrinėjamos etnokultūros taikymo ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje galimybės, rašoma apie etnokultūrinės patirties plėtrą, etnine kultūra paremto ugdymo reikšmę ugdytiniui. II – oje darbo dalyje pristatomi atlikto tyrimo rezultatai. 1 – ame skyriuje aprašoma tyrimo metodologija. 2 – ame skyriuje pasakojama apie ikimokyklinukų tautodailinę patirtį bei susiformavusią vaikų švenčių ir jų tradicijų sampratą, toliau pristatoma etnokultūrinės patirties išliekamoji vertė mokykloje. Tyrimo metu surinkta 30 vaikų dailės darbelių, 30 klausimynų tėvams, 30 klausimynų vaikams, 1 anketa mokytojai, tai pateikiama prieduose. Darbo apimtis 64 p. (iš jų 8 puslapiai priedų). Darbe pateikiamos 4 lentelės, 17 grafikų. Panaudoti 46 literatūros šaltiniai. 1.1. Etninės kultūros samprata Sąvoka „etninė kultūra“ yra sudaryta iš dviejų tarptautinių žodžių „etno“ ir „kultūra“. „Tarptautinių žodžių žodynas“ šias sąvokas apibrėžia taip: ”etno…” - [gr. ethnos – tauta], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su žmonėmis, tauta, visuomenės grupe. “kultūra”- [lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas] : 1. žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes: 2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje, išprusimas“ (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985: 147). Lygiai tokią pat tarptautinio žodžio „etno“ reikšmę pateikia ir kiti šaltiniai (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2004: 638). Dėl „kultūros“ sąvokos būtų galima pridurti nebent tai, kad kai kuriais skaičiavimais, iš viso egzistuoja beveik 200 įvairių jos apibrėžimų. Taigi, trumpai tariant, „etninę kultūrą“ būtų galima apibrėžti kaip per ilgą laiko tarpą tam tikros tautos, etnoso (šiuo atveju – lietuvių arba baltų) sukurtus dvasinius ir materialius produktus, formas, sistemas. Patys etninę kultūrą tyrinėjantys lietuvių etnografai, mitologai ir kt. mokslininkai šią sąvoką aiškina panašiai. I.Galinauskienės „etninės kultūros“ apibrėžimas objektyviausias: „Etnokultūra – tai praeities kartų patirtis, įgavusi savitą tautos tradicinės, dvasinės ir materialinės kultūros raštą. Etninė kultūra suvokiama kaip išliekančių vertybių sistema, kurią sudaro gimtoji kalba, socialinio bendravimo ir dorovės normos, religija, mitologija, folkloras, darbo ir kitokios veiklos įgūdžiai, įrankiai, papročiai, liaudies medicinos, astronomijos, pedagogikos ir kt. žinios“ (Galinauskienė I., 1997: 71). P.Dundulienė knygos „Lietuvių etnografija“ turinyje etnografijos mokslo objektą, t.y., etninę kultūrą, skirsto beveik identiškai (Dundulienė P., 1982). N.Vėlius svarbesnį akcentą deda ant dvasinių etnokultūros sričių. Jis pirmiausiai pabrėžia etnoso tarpusavio santykius ir santykius su kitais etnosais, pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą plačiausiomis šių žodžių reikšmėmis: „Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitų genčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį,– viso pasaulio supratimas“ (Norbertas Vėlius, 1999: 393). Dar, pasak N.Vėliaus, galima išskirti šias etninės kultūros sritis: papročiai, tradicinis, arba liaudies, menas, namų apyvokos daiktai, kraštovaizdis: „... yra tokių gana ryškių etninės kultūros formų, kurias kaip pavyzdines galėtume nurodyti,– tai ir mūsų papročiai, ir ne tik kalendoriniai: Velykų, Kūčių, Kalėdų, Užgavėnių, šeimos: vestuvių, laidotuvių, krikštynų, bet ir kiti: bendravimo, vakarojimo. Kita gana ryški mūsų etninės kultūros sritis – liaudies, arba tradicinis, menas: dainos, pasakos, sakmės, muzika, šokiai, gražioji skulptūra, architektūra. Ir pagaliau etninė kultūra – tai mūsų senieji kaimiško kirpimo milelio drabužiai, maistas, sodybos, landšaftas – tie senkeliai, želdiniai, kurie formavo visą vaizdą“ (Norbertas Vėlius, 1999: 393). A.Katinienė mano, kad svarbiausia etnokultūros sritis yra etnokūryba: „Etnokultūros dvasines vertybes reprezentuoja etnokūryba. Ją sudaro: tautosaka, etnomuzika, choreografija, tautodailė, tradiciniai žaidimai, kalendorinės šventės, pramogos, materiali aplinka“ (Katinienė A., 2003: 87). A.Adomavičienė išskiria šias etnokultūros sritis: dainuojamąją tautosaką (vaikų, darbo, šeimos, našlaičių, Kalėdinių giesmių, Užgavėnių, Velykų dainos), pasakojamąją tautosaką (mitai, padavimai, legendos, sakmės, stebuklinės, gyvulinės, melų pasakos), smulkiąją tautosaką (patarlės, priežodžiai, mįslės, garsažodžiai, būrimai, orų spėjimai, užkalbėjimai), religiją ir mitologiją (dievai, šventyklos, žyniai, papročiai ir apeigos, mitai apie žmonijos, mūsų tautos kilmę, pasaulio atsiradimą, mūsų krašto, upių, ežerų ir kt. atsiradimas, kalendorinių apeigų dainos), šokius, žaidimus, ratelius, šventes, tradicijas, papročius, tautodailę (Adomavičienė A., 2003: 8). Knygoje „Po tėviškės dangum“ teigiama, kad neatskiriama etninės kultūros dalis yra tėviškės gamta, kuri, „...susiliejusi su lietuvių sukurta socialine ir kultūros aplinka, sudaro vieningą Lietuvos etnoekosistemą, kur žmogaus ir gamtos vienybės simbolis lietuvių suvokiamas kaip Pasaulio Medis trijose erdvės plotmėse (po žeme, ant žemės ir danguje) ir trijose laiko išraiškose (praeity, dabarty, ateity)“ (Klimka L., Kazlauskas R., Lazdauskaitė Ž., 1997: 5). Vadinasi, teorinėje literatūroje prioritetais laikomos ne tos pačios etninės kultūros sritys. Šie nežymūs klasifikacijos nesutapimai turi ir ojektyvią priežastį: pasak J.Trinkūno, etninė kultūra nėra kažkokia griežtai apibrėžta tradicija (Trinkūnas J., 1997: 55). Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad etninė kultūra – tai ir dvasinis, ir materialinis mūsų etnoso (siauresne reikšme – lietuvių, platesne – baltų) palikimas, kurį tyrinėja etnografijos (etnologijos), mitologijos ir kt. mokslai. Prioritetas šiame darbe skirtas tautodailės ir kalendorinių švenčių bei jų papročių etninės kultūros sritims. A.Adomavičienė išskaičiuoja tokias tautodailės sritis. Pasak jos, tautodailė – tai ornamentika, spalvų derinimas, pynimas, karpymas, kaukių gamyba, amatai ir verslai, architektūra (gyvenamieji ir kulto pastatai, smulkioji architektūra: stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės, kryžiai, etc.) (Adomavičienė A., 2003: 8). Šaltinyje „Tautodailė sovietiniais metais“ tautodailės sritys nusakomos kiek detaliau. Tai medžio dirbiniai, audiniai, juostos, keramika, gintaro, metalo, odos dirbiniai, mezginiai, siuvinėjimai, nėriniai, medžio skulptūra, tapyba, grafika (www.lietuviutautodaile.lt/Frames/soviet_metai.htm). Tautodailės dirbiniuose sutinkami etnokultūriniai ženklai ir simboliai klasifikuojami į geometrinius, gyvūninius, augalinius ir dangaus kūnų motyvus. P.Dundulienė, rašydama apie jų paplitimą drabužiuose, nėriniuose, audinių raštuose, namų puošyboje ir kitur, pastebi, kad jie yra rišlūs, ritmingi, kartojami simetriškai (Dundulienė P., 1982: 148). Dažniausi geometriniai ornamentai yra verpstės, žvaigždės, kryžiai (Dundulienė P., 1982: 374), rombai, apskritimai, ovalai, ratukai, kryžiukai, taškučiai ir kt. (Dundulienė P., 1982: 113, 147, 160, 374 ir kt). Augaliniai – eglės šakelės, medžių (dažniausiai ąžuolo) lapai, gėlės (lelijos, rožytės). Gyvūniniai – žalčio, driežo, žalčio su Saulės karūna, arklio, šuns, avino, gaidelio, įvairių paukščių (gegutės, balandžio), jų pėdelių, briedžio (Dundulienė P., 1982: 113, 302, 367, 369, 371). Populiariausi dangaus kūnų motyvai – saulės (arba tekančią ir besileidžiančią ją simbolizuojančių spinduliukų pusapskritimių, saulutės, apsuptos dantytais, taškuotais ratais motyvas (Dundulienė P., 1982: 266, 301). Šie ratai – suartos, įdirbtos ir rasos ar lietaus lašais apšlakstytos dirvos simboliai. Taip pat – mėnulio, žvaigždžių. Kalendorinės šventės. L.Klimka svarbiausiu lietuvių etninės kultūros bruožu laiko būtent ryšį su gamta bei jos cikliškumu: „Svarbiausias lietuvių etninės kultūros bruožas – ryšys su Tėviškės gamta bei jos laiko ritmais. Šie gi, diktuojami dangaus šviesulių judėjimo, rikiuoja žmogui darbų ir kalendorinių švenčių seką“ (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!