1880-1918 metų laikotarpio literatūros apžvalga

XIX a. pabaiga. – XX pradžia. į Lietuvą atneša daug naujovių, vieną didžiausių įvykių – viešo bei kultūrinio gyvenimo pradžią. Atsiradę pirmieji laikraščiai „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės Sargas“ skatino puoselėti tikrą lietuvišką žodį, jo nepamiršti.
Naujoji beletristika ir poezija formavosi veikiama tų kultūrinių srovių, kurių ideologija reiškė draudžiamojo laikotarpio laikraščiai. Rašytojai aušrininkai, varpininkai, ir apžvalgininkai su sargiečiais dažniausiai kalbėjo savo atstovaujamųjų laikraščių temomis. Jų eilėraščiai nuo laikraštinės publicistikos skyrėsi tik forma, bet tikslas buvo tas pats: mokyti, agituoti, betarpiškai žadinti tautiečių sąmonę. Nedaug nutolo nuo publicistikos ir grožinė proza, dažniausiai vaizduojanti lietuvio inteligento ar valstiečio gyvenimą. Apysakų ir novelių autoriams buvo svarbu ne tiek gyvenimo tikrovė, kiek didaktinis tikslas – parodyti vargstančią, svetimųjų skriaudžiamą liaudį ir priminti inteligentams, jog reikia tautą vaduoti. Lietuvis inteligentas mūsų beletristams buvo įdomus ne kaip asmenybė, bet kaip tautos žadintojas, kovotojas dėl draudžiamų raštų, liaudies švietėjas ir kultūrintojas. Paliesdami senosios bajoriškosios ir naujosios laidin\škosios šviesuomenės, dvaro ir kaimo, inteligentų ir liaudies santykius, grožinės prozos atstovai perdėdavo jų ydas arba dorybes. Kovos įkarštyje, žinoma, ir nelengva buvo blaiviau pažiūrėti į gyvenimo reiškinius. Geriau pavykdavo beletristams pavaizduoti atskirai paimtus kaimo žmones, be santykių su dvaru, rusų valdininku ar lietuviu inteligentu, kaip tai darė Žemaitė, tačiau užuojauta vargstantiems „broliams artojams“ ir šiuo atveju dažnai versdavo juos matyti tik šviesius jų charakterio bruožus (L. Pelėda). Piešdami tik idealaus lietuvio inteligento ir kaimiečio paveikslą, ieškodami jame tik sektinų dorybių, kurių grožinės prozos atstovai laikėsi gana ilgai, net ir tada, kai agituoti nebebuvo reikalo. Beletristai daugiau spietėsi apie „Varpą“, savo novelėse ir vaizdeliuose populiarindami jo šūkius ir idėjas. Šios grupės rašytojus dažnai vadina realistais, bet tik dėl to, kad realistais priimta vadinti visus varpininkus arba jiems artimus savo pasaulėžiūra. Aprašydami dorybių kupinus lietuvius inteligentus ar visų skriaudžiamus valstiečius ir lygindami juos su nedorais rusų valdininkais ar žmonių skriaudėjais sulenkėjusiais dvarininkais, mūsų beletristai dažniausiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!