Metų laikai literatūroje (K. Donelaitis, B. Krivickas)

Metų laikai literatūroje ( K. Donelaitis, B. Krivickas)

Literatūroje autoriai savo eilėse vaizduoja vasarą, pavasarį, rudenį taip pat ir žiema. Ryškiausiai literatūroje vaizduojami pavasario ir žiemos laikai, bet neretai ir likusieji. Pavasaris- tai žemės prabudimas, laikas ,kai viskas atgimsta, vasara linksmybių metas. Žiema ir ruduo ramus, šiek tiek jautrus metas. Mano kalbos tikslas pristatyti metų laikus literatūroje, remiantis K. Donelaičiu ir B. Krivicku.

Metų laikai literatūroje Lietuvių literatūroje metų laikai įgauna ne vieną prasmę: Apšvietos literatūroje kintanti gamta reiškia skirtingų darbų pradžią, - o štai karo metų poezijoje ruduo iškyla kaip klaikus Baroko ,,memento mori“ – mirštančios gamtos vaizdai atskleidžia lyrinio subjekto jausmus, susitapatina su išgyvenimais. Taigi kaip metų laikus literatūroje atskleidžia XVIII a. antrosios pusės poetas Kristijonas Donelaitis ir Antrojo Pasaulinio karo metų poetas, partizanas Bronius Krivickas? Bene pirmasis metų laikus, kaip tam tikrą žmonių gyvenimo tvarką, lietuvių literatūroje įprasmino Kristijonas Donelaitis. Trumpai apie autorių ir jo kūrybą. Vienas žinomiausių rašytojų, Kristijonas Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose, vietovėje, esančioje netoli Gumbinės. K. Donelaitis buvo temperamentingas, jautraus charakterio žmogus. Tai atsispindi ir jo kūryboje, ir archyviniuose dokumentuose. Daugiausia Kristijono Donelaičio kūrybos svarbiausių bruožų atsiskleidžia jo viename geriausiai žinomų kūrinių – didaktinėje poemoje „Metai“. Daugiausiai Donelaitis laiko skiria ypatingiems gamtos aprašymams, vaizdingiems posakiams, sužadinantiems skaitytojo lakią vaizduotę. Autorius bando sukurti įvairiapusišką, vaizdingą bei pamokantį paveikslą, kuris ne tik aprašytų tuometę būrų veiklą, bet ir žvelgiant iš šalies, pamokytų skaitytoją kaip reikėtų elgtis ir kaip ne. XIX a. pradžioje išleistoje didaktinėje poemoje ,,Metai“ plėtojama metų laikų, kaip būrų tam tikros gyvenimo tvarkos, sezoninių darbų ir jų atlikimo, tema. Didėjanti germanizacijos įtaka, nutautėjimo grėsmė paskatino K. Donelaitį tam priešintis kūrybiškai. Marui nusiaubus Mažąją Lietuvą lietuvių išliko mažai, o tautų asimiliacija vis didėjo – svetimšalių ydos darė neigiamą įtaką lietuviams, o papročiai, tradicijos ėmė nykti, todėl veikiant istorinėms aplinkybėms K. Donelaičio poema gimė iš pasipriešinimo tautų asimiliacijai. Poemoje ,,Metai“ metų laikai atskleidžiami kaip darbo ir veiklumo laikotarpis. Išsakoma mintis, kad kintanti gamta yra būrų mokytoja, o darbas lemia žmogaus vertę. Tiesa, pagrindiniai poemos veikėjai būrai skyla į dvi grupes: teigiami, kuriuos Donelaitis vadino „viežlibaisiais“(Pričkus - tai pagrindinis poemos veikėjas, kaimo seniūnas (šaltyšius) Pričkus yra darbštus, skelbia būrišką išmintį, brangina lietuviškumą, būriškas dorybes, papročius.; Krizas. Poemoje jis charakterizuojamas epitetu "dosningas". Jis yra darbštus, nagingas, vaišingas, tinkamai laiko samdinius nors ir yra reiklus.; Enskys - jaunosios būrų kartos atstovas, energingas, pajuokiantis, smerkiantis apsileidėlius.; Lauras - filosofas, kalba apie žmogaus ir augalo likimą, sako, kad abu auga, pražysta ir pamažu nuvysta, bet žmogus užaugina vaisių - tai daro jo gyvenimą prasmingą.; Selmas - Jis religingas, tautiškai susipratęs, jis piktinasi keikūnais. Šis personažas idealizuojamas. ). Ir Neigiami, kuriuos vadino „nenaudėliais“( Slunkius - tinginys, filosofas. Jis įrodinėja darbo žalą. Pelėda - nusigyvenęs, nevalyvas būras. Jo troba labai apleista. Plaučiūnas - apsileidėlis, girtuoklis, lengvabūdis. Dočys - girtuoklis, peštukas, bet drąsiai kritikuoja ponus ir jų elgesį su būrais.) Vaizduota 40 vyrų ir 15 moterų. .Štai viename iš poemos skyrių ,,Pavasario linksmybės“ po žiemos atgimstanti gamta būrus ragina imtis darbo: ,,Ir prie darbo siųst bei ką pelnyt“. O kitame poemos skyriuje ,,Vasaros darbai“ plėtojama būrų bendrystės, kuri susijusi su sezoniniais darbais, tema. Šienapjūtės vaizdas palyginamas su skruzdėlynu, kas atskleidžia būrų bendruomeniškumą, santarvę: ,,Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susirinko“. Riksmai ,,šok, kirsk, grėbk“ išreiškia būrų atsidavimą darbui. ,,Visas sviets“ dirbti susirenka, tai rodo būrų darbo tradicijų laikymąsi. Taip pat poemoje išsakoma mintis, kad Dievas yra kūrinijos pradas, o gamta – būrų mokytoja. Įdomus faktas, kad būrai tuokdavosi ir šventė vestuves tik rudenį, nes tai buvo laikas, kai buvo mažiausiai darbų. Taigi galima teigti, kad K. Donelaičio poemoje ,,Metai“ metų laikai iškyla kaip būrų gyvenimo tvarkos lėmėjai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!