11-12 kl kurso kartojimas

Epo-cha Pagrindiniai epochos bruožai Istorinis kontekstas Kultūrinis kontekstas Au-to-riai Biografinis kontekstas Kūryba ir kūrybos bruožai Kūriniai, kūrinių tematika, problematika, idėjos RENESANSAS XIV-XVI a. Renesansas prasidėjo XIVa. Italijoje, o XVa. Išplito Europoje. Tai mokslo ir meno klestėjimo epocha. Literatūroje vaizduojamas ir aukštinamas protingas, išsilavinęs, tvirtas ir stiprus, besidomintis mokslu žmogus. Lietuvių literatūrai didžiausią įtaką padarė reformacija: ji paskatino raštų gimtąja kalba atsiradimą. Keliamos tautiškumo, patriotiškumo, mokslo svarbos ir gimtosios kalbos idėjos. Livonijos karas (1558-1583); Liublino unija (1569); į LDK ėmė skverbtis lenkų k. ir kultūra, bajorai ir miestiečiai pradėjo sparčiai lenkėti. Reformacija (1517) Kontrreformacija – pasipriešinimas reformacijai. Įsteigtas jėzuitų ordinas, kuris rėmė Katalikų bažnyčią. Naujas požiūris į žmogų – tai laisva, išsilavinusi asmenybė, kuri geba savarankiškai priimti sprendimus, vadovaujasi sąžine ir protu. Spausdintos knygos atsiradimas: Gutenbergo Biblija. Jėzuitai įkūrė Vilniaus kolegiją (1570). XV-XVI a. rašomi Lietuvos metraščiai. M. Mažvydas (apie 1510-1563) Visą gyvenimą skyrė parapijiečių religiniam švietimui, parengė ne vieną religinio turinio knygą lietuvių k. Svarbiausias darbas – pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“ „Katekizmas“ (1547)- pirmoji lietuviška knyga. Svarbiausia knygelės dalis „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“. Tai pirmas originalus lietuviškas eilėraštis. Knygelė pati kreipiasi į skaitytojus. Iškeliama mokslo svarba, kad didžiausios vertybės – mokslas ir tikėjimas: mokslas atvers tikrąjį kelią į gyvenimą, o tikėjimas – žmogaus gyvenimo pamatas. Iškeliamos religinės problemos, žmonių tamsumo problema; lietuviai neturi savo rašto, lietuviškų knygų, bažnyčioje kalbama svetima kalba. M. Daukša ( 1527-1613) Buvo išsilavinęs, mokėjo keletą kalbų, turėjo nemažą biblioteką. Buvo patriotas, narsus kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių. „Postilė“ (1599). („Prakalba į malonųjį skaitytoją“) Prakalba parašyta lenkų k., nes kreipiamasi į sulenkėjusius Lietuvos didikus ir kunigus. Ragina puoselėti gimtąją kalbą, aiškina, kad ji – prigimtinis dalykas, ją kiekvienam duoda Dievas.Kalba ugdo svarbiausiais vertybes- vienybę, patriotiškumą. Gimtoji kalba turi būti valstybinė kalba, ja turi būti kuriami įstatymai, rašomos knygos, mokoma. Pirmą kartą apibrėžta tautos samprata: tautą sudaro tėvų žemė, papročiai ir kalba. Problema: lietuviai nepuoselėja gimtosios kalbos, užmiršta savas tradicijas, nutautėja. J. Radvanas (apie XVI a. vid. – po 1592) ( Gerai mokėjo lotynų k. Jį globojo Mikalojus Radvila Rudasis. Jo kūryba atskleidžia meilę tėvynei, buvo tikras patriotas, siekė parodyti pasauliui, kokia galinga mūsų valstybė ir kokie garbingi žmonės čia gyvena. Herojinis epas/poema„Radviliada“ – siekis parodyti ateinančioms kartoms, kokia didinga buvo Lietuva ir kokie narsūs mūsų protėviai. Svarbiausia tema – žmogaus (Mikalojaus Radvilos Rudojo) ir valstybės (LDK) vaizdavimas. Poetas su meile aprašo Lietuvos miškus, upes, ežerus, gausybę žvėrių, žuvų, laukus, kur ,,šnara baltieji linai“, ąžuolus, nuo kurių varva medus.Aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, Lietuvos aukštuomenės puoselėta valstybės ideologija, valstybės geografinis, istorinis, kultūrinis vaizdas. Problema: kokia turi būti lietuvio laikysena, kai tautai gresia pavojus? Kodėl svarbu išlaikyti valstybingumą? Sąžiningumas, dorumas, meilė tėvynei – svarbiausios vertybės, kurias turėtų puoselėti kiekvienas žmogus. BAROKAS XVIIa. Abejonės dėl pasaulio suvokimo, kurį nulėmė suvokimas, kad pasaulis nepažinus, nepasitikėjimas savimi. Pasikliaujama Dievu ir likimu. Žmogaus gyvenimas nepastovus, vienintelė tikrovė – anapusinis pasaulis, o žemiškas pasaulis – tuštybių tuštybė. Žmogus abejojantis, bet doras, pamaldus. XVII a. Europoje kilo daug karų. Tai lėmė nestabilią socialinę, ekonominę situaciją, nyko tikėjimas pasaulio tvarka ir žmogaus didybe. 1655m. Rusijos kariuomenė pirmą kartą Lietuvos istorijoje užėmė Vilnių, Kauną ir Gardiną. LDK buvo vykdoma Katalikų bažnyčios reforma. Jėzuitų įsteigta Vilniaus kolegija pertvarkyta į universitetą (1579). Ypač suklestėjo Vilnius. Svarbus vaidmuo teko teatrui: jis buvo idėjų skleidimo ir žmonių ugdymo priemonė. M. K. Sarbievijus (1595-1640) Kūrybą, pašaukimą laikė brangiausiu savo gyvenimo turtu. Mylėjo lietuvą, šlovino ją eilėmis. Odė „Telefui Likui“. Tematika – žmogaus menkumo, likimo baimė. Fortūna – nepastovumo, kitimo simbolis – vaizduojama kaip besisukantis ratas, kuris tai iškelia į šlovės viršūnę, tai sviedžia į apačią. Laimingas žmogus yra tas, kuris išmintingas, kantrus, susitaiko su likimo permainomis. Odė „Pauliui Kozlovijui“. Vaizduojamas Vilniaus gamtos grožis. Žmogui būtinas poilsis dvasios ramybei atgauti, pradėtiems mažiems darbams paversti dideliais. Lyrinis subjektas kviečia draugą Paulių Kozlovijų atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. ŠVIETIMAS XVIIIa. Švietėjai buvo įsitikinę, kad protas yra esminis žmogaus prigimties bruožas. Jie pripažino ir vertino tik protu paaiškinamus dalykus, kritiškai vertino religiją.Svarbi žmonių lygybės idėja (Ruso teigė, kad gamta žmones sukūrė lygius, tik luomų sistema iškreipė jų santykius). XVIII a. lietuviai gyveno dviejose valstybėse:Mažojoje Lietuvoje (Rytų Prūsijoje) ir LDK. Kilus 1709-1710m. marui išmirė dauguma Mažosios Lietuvos lietuvių. Jų vietas apgyvendino kolonistai šveicarai, prancūzai, kuriems valdžia suteikė daug privilegijų; tai įžiebė nesantaiką tarp vietinių lietuvių ir kolonistų. Apšvieta – filosofijos amžius. Prancūzai išleido „Enciklopediją

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!