11 kl. autorių kartojimas

ir vaizduotės galia, gynė laisvą asmenybę, individualybę, pabrėžė išsilavinimo ir kultūros reikšmę.
• Renesanso žmogus pasitikėjo ne likimu, o savo dvasios ir proto galia, todėl tikėjo neribotomis žmogaus galimybėmis.
• Renesanso žmogus prieštaringas, nes turi ir gerų ir blogų savybių, tačiau humanistai žmogų laikė didžiausia vertybe.
• Poemos herojus sukurtas kaip sektinas pavyzdys herojams ir didikams.
• Radvila Rudasis teigia, kad svarbiausias siekis – „iškelti aukščiau tėvynės gerovę ir garbę“.
• Jis gailėjo vaikų, moterų ir senelių, kurie kentėjo dėl karo ir troško taikos.
• Jis niekad nesiskundė, negalvojo apie patogumus, netinginiavo, buvo dosnus, o patekusią į pavojų tėvynę parėmė savo turtu.
• Drąsus. Ryžtingas ir stiprus lyderis, siekdamas tėvynės gerovės, geba apginti savo tautą nuo pražūties. / Stojiškos laikysenos herojai įprasmindami veiklią meilę tėvynei, gali apginti laisvę ir tapti sektinu pavyzdžiu kitiems.
• Į Ulos mūšį etmonas joja prisidengęs skydu, kuriame pavaizduoti didieji Lietuvos kunigaikščiai.
• Etmono vadovaujama lietuvių kariuomenė nugalėjo daug didesnę rusų kariuomenę.
• Jis buvo principingas ir nepaperkamas, ginčus sprendė ne jėga, o įtikinimu.
Romantizmas XIXa. Pab. – XXa. pradž.
• Romantizmo literatūra sukūrė naujo tipo veikėją, dvasiškai laisvą, neramios ir išdidžios sielos žmogų, prieš visuomenę ir prieš pačią lemtį maištaujantį individualistą. (Stipri asmenybė)
• Literatūros kūriniuose išryškinama realaus ir idealaus pasaulių priešpriešos.
• Romantikams vidinis pasaulis svarbesnis už išorinį.
• ROMANTINIS HEROJUS DVSINIO ĮKVĖPIMO, RAMYBĖS IEŠKO GAMTOS PASAULYJE.
• Praeitis idealizuojama.
• Pasak filosofo Herderio, gamtoje slypinti tautos dvasia, romantinė tautiškumo idėja skatino į gamtovaizdį žiūrėti kaip į tautos charakterio formuotją.
2. Gamtos grožio vaizdavimas Antano Baranausko poemoje „ Anykščių šilelis“
• Gamtos pasaulis – ramybės, būties pilnatvės centras.
• Vidurnakčio tylos atskleidimas – lyriškiausias ištraukos momentas. Kūrybingas poemos žmogus girdi, kaip žiedelis kraunas, kaip šnibžda šventa medžių kalba, „kaip žvaigždelės plevena, gaivi rasa krinta“. Jautrus kalbantysis jaučiasi atsidūręs miško šventovėje. GAMTA JAM SAKRALI VIETA, NES ŽMOGŲ NURAMINA, NUTLDO JO RŪPESČIUS, PRIPILDO ŠIRDĮ ŠVENTŲ PAJAUTŲ. „Dažnai miške lietuvis ko verkia nežino“. (žmogus verkia iš džiaugsmo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!