Žuvininkystės, kaip verslo, aplinka ir strateginės kryptys

Žuvininkystės plėtros strategijos projektas yra sudėtinė dalis ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategijos, rengiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1274 „Dėl ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategijos projekto rengimo".
Strategija turi tikslinę orientaciją: apibrėžia žuvininkystės viziją, valstybės misiją ir strateginius tikslus. Neatsiejama strategijos sudėtinė dalis yra Europos Sąjungos (ES) bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimas, svarbiausi veiksmai ir pagrindinės priemonės vizijai, misijai ir strateginiams tikslams įgyvendinti.
SITUACIJA
Lietuvos žuvininkystė – ūkio šaka, apimanti žvejybą, žuvų išteklių valdymą, apsaugą ir atkūrimą, žuvivaisą, tvenkinių žuvininkystę, žuvų transportavimą, saugojimą, perdirbimą ir pateikimą vartotojams.
Lietuvos žuvininkystėje sukuriama apie 0,06 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis artimas ES žuvininkystės sektoriaus daliai BVP struktūroje. Lietuvos žuvininkystėje užimta apie 6 tūkst. žmonių, iš jų: žvejyboje jūroje – apie 1,2, žvejyboje vidaus vandenyse ir akvakultūroje – apie 1, žuvų perdirbime – apie 3 tūkst. Atviroje Baltijos jūroje žvejoja 37 įmonės (60 laivų), Baltijos jūros priekrantėje – 98 įmonės, Atlanto vandenyne – 4 įmonės (15 laivų), Kuršių mariose ir kituose vidaus vandenyse - 212 įmonių.
Pagrindiniai žuvų ištekliai yra vandenynuose ir Baltijos jūroje. Vandenynuose žvejojamos skumbrės, stauridės, jūros ešeriai, jūros lydekos, putasu, kalmarai, krevetės. Atviroje Baltijos jūroje sugaunama menkės, strimelės, bretlingiai ir lašišos. Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių marių ir vidaus vandenyse žuvų įvairovė daug didesnė, tačiau ištekliai mažesni.
Stiprybės
• Pakankami vandens telkiniai.
• Santykinai mažas vandens užterštumas.
• Susiformavę privatūs nuosavybės santykiai.
• Išplėtotas mokslo, mokymo institucijų tinklas.
• Palanki šalies geografinė padėtis, kelių, jūros uosto, transporto priemonių potencialas, sudarantis galimybes prekiauti su Vakarų ir Rytų bei toliau esančiomis šalimis.
• Devynios žuvų perdirbimo įmonės ir devyni jūrų laivai yra sertifikuoti produkcijos eksportui į ES rinkas, jų produkcijos kokybė atitinka ES standartus.
Silpnybės
• Nepilnai išnaudojamos Baltijos jūroje skiriamos strimelių, bretlingių ir lašišų žvejybos kvotos.
• Neracionali žvejybos ir perdirbimo subjektų struktūra. Vyrauja mažos, nekonkurencingos, mažo investicinio pajėgumo įmonės.
• Klaipėdos uoste nėra prieplaukos Baltijos jūroje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!