Žmonių veiklos įtaka floros nykimui ir mažėjimui

ĮVADAS
Tyrimo tikslas – pagrįsti žmonių įtaką floros nykimui ir mažėjimui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apibūdinti augalijos būklę Lietuvos miškuose, pelkėse, smėlynuose ir vandens
telkiniuose.
2. Apibrėžti floros klasifikaciją ir pasiskirstymą.
3. Apibūdinti saugomų bendrijų skirstymą kategorijomis.
4. Išanalizuoti pagrindinius aplinkos taršos šaltinius, sukeliančius floros nykimą ir
mažėjimą.
Tyrimo objektas – apibrėžiamas floros pasiskirstymas Lietuvoje. Daugelis augalų yra saugotini ir nykstantys. Floros nykimą ir mažėjimą sąlygoja žmogaus veikla, kuri analizuojama šiame darbe.
Priedai leidžia susipažinti su saugomų augalų bendrijų sąrašu bei pagrindiniais
aplinkos taršos elementais, turinčius įtakos mūsų augalų mažėjimui ir nykimui.
AUGALIJOS BŪKLĖ
Ilgą laiką buvo įtikinėjama, kad žmogus yra žemės šeimininkas, kad jam turi paklusti visa gamta. Kad mes negalime laukti malonių iš gamtos, o turime jas pasiimti patys. Ir buvo imama be atodairos ir nesusimąstant, kad mažai kas kompensuojama. Padaryta daug klaidų, kurių nemaža dalis jau nepataisomos.
Išsaugoti Lietuvos teritorijose retų rūšių ir bendrijų įvairovę svarbu ne tik Lietuvai, bet ir visam Europos regionui. Pagal Europoje priimtą floristinę ekologinę klasifikaciją Lietuvos augalija apima 230 asociacijų, priklausančių 30 klasių (44 eilėms, 75 sąjungoms). Tokio mažo ploto teritorijoje tai gana didelė įvairovė.
Miškai – svarbiausia žemės augalinės dangos dalis. Jie yra planetos plaučiai, stabdo eroziją ir defliaciją, reguliuoja drėgmės rėžimą dirvoje ir upių nuotėkį. Žmogus dar menkai suvokia miško svarbą ir vaidmenį jo gyvenime ir neleistinai grubiai elgiasi su mišku. Atliekant melioracijos darbus, buvo išnaikinta daugybė pavienių medžių ir giraičių. Dėl intensyvios melioracijos ir jos vykdytojų negailestingo elgesio su medžiais pamažu pakito žemdirbio požiūris į medžių auginimą. Šiandien dažnai vidury laukų galime pamatyti „pliką“ naują namą ar gyvenvietę. Žmogus negailestingai kerta miškus. Kasmet Žemėje iškertama 18-20 milijonų hektarų miško.
Miškai nyksta, o jų vietą užima pievos ir laukai. Žemė kasmet netenka ir apie 6 milijonus hektarų laukų ir pievų. Vietoj jų atsiranda pusdykumės ir dykumos. Mokslininkų nuomone, nesant miškų, gruntiniai vandenys nusenka, ir jų lygis neatsistato, o vėjo nuneštas derlingas sluoksnis niekada neatsinaujina.
Miškas – Europoje didžiausius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!