• Visų pirma žmonių skaičiaus augimas lemia vis intensyvesnį išteklių naudojimą neatsižvelgiant ar jie sąlygiškai pastovūs ar sąlygiškai nepastovūs. Svarbiausia, kad gamtos išteklių resursai nėra neišsenkami ir yra riboti, o tai reiškia, kad jie yra ribojantis veiksnys neleidžiantis žmonių skaičiui didėti iki begalybės. Kol kas padvigubėjus žmonių skaičiui, išteklių naudojimas suintensyvėja kelis, o kartais ir keliolika kartų, kadangi kylant socialiniai gerovei, bendras išteklių naudojimas vienam žmogui taip pat sparčiai kyla.
• Gamtos išteklių kiekis skirtingose pasaulio vietosi nėra vienodas, vadinasi skiriasi ir šių vietovių talpumas. Šiuo metu stengiamasi retas medžiagas pakeisti gausesnėmis ar sukurti sintetinius jų pakaitalus, išžvalgyti ir eksploatuoti sunkiau prieinamus gamtos išteklių klodus, todėl Žemės ar atskirų jos teritorijų talpumas didėja, bet jis nėra begalinis ir galiausiai ima įtakoti žmonių skaičiaus augimą ribojančiai, todėl būtina jį pristabdyti ir galiausiai pereiti prie pastovaus žmonių skaičiaus Žemėje.
2.Gamtos išteklių naudojimo poveikis žmonių skaičiaus augimui
• Gamtos išteklių naudojimas žmonių skaičiaus augimui turi dvigubą poveikį, kadangi veikia abipusiai: jį skatina, bet kartu riboja. Intensyvus gamtos išteklių naudojimas skatina žmonių skaičiaus ir gerovės augimą, kadangi ilgėja gyvenimo trukmė, mažėja mirtingumas. Būtent tai ir yra viena eksponentinio žmonijos augimo priežasčių, nes didėjant žmonių skaičiui buvo naudojama vis daugiau gamtos išteklių, o didėjant išteklių naudojimui didėjo žmonių skaičius, abu šie procesai veikė vienas kita skatinamai.
• Tačiau, per intensyvus gamtos išteklių naudojimas, o to pasėkoje ir jų degradacija, riboja žmonių skaičiaus augimą. Dėl per intensyvaus miškų kirtimo, gyvulininkystės ir žemdirbystės, suintensyvėja dirvos erozija, dirbamos žemės tampa bevaisėmis dykumomis, o kartu keičiasi ir hidrologinis rėžimas. Visa tai mažina aplinkos talpumą ir ten galinčiųjų gyventi skaičių.
• Svarbu tai, kad besivystančiose šalyse gyvena didžioji žmonijos dalis, tačiau gamtos išteklius daug intensyviau naudoja jau išsivysčiusios ir ekonomiškai stiprios šalys, o norėdamos jas pasivyti besivystančiosios valstybės privalo taip pat didinti išteklių įsisavinimo tempus.
3.Gamtos ištekliu naudojimo poveikis aplinkos teršimui
• Pagrindinė aplinkos teršalų susidarymo problema...
Šį darbą sudaro 1256 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!