Žmonių veiklos įtaka faunos ir floros nykimui bei mažėjimui

Pastariaisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausiu socialiniu – ekonominiu problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumo mąstai, dėl to sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“, pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi biosfera nepajėgia natūraliai apsivaldyti, didėja pavojus žūti Žemėje gyvuojančią civilizaciją. Reikia pabrėžti, kad aplinkos tarša Lietuvoje jau gresia mūsų tautos genetiniam fondui, jos biologiniam egzistavimui. Todėl norint rasti optimalią žmogaus ir gamtos sąveika būtina giliau pažinti gamtos reiškinių dėsningumus bei ugdyti ekologinį mąstymą, kad būtų aišku, ką ir kaip reikia saugoti. Vertinat aplinkos kokybę, reikėtų atsižvelgti į šiuos pagrindinius aspektus: ekonominį (racionalų gamtos turtų naudojimą), ekologinį (gamtos išteklių savaiminio atsinaujinimo galimybes, gyvosios gamtos įvairovės išlaikymą ir kt.), socialinį (gyventojų sveikatingumo, darbo našumo, bendravimo sąlygas, demografinius pokyčius ir kt.), estetinį ir kultūrinį (kitaip betodairiškas grubus žmogaus kišimasis į Žemėje vykstančius procesus vadovaujantis trumparegišku požiūriu, laikantis vienadienės naudos artina mus prie ekologinės katastrofos.
Šiuo metu mokslas pateikė daugiau žinių apie biosferą, kaip visumą, aplinkos apsauga jau formuojasi kaip atskira mokslo disciplina, jungianti sociologijos, gamtos ir technikos mokslo žinias bei pasiekimus.
Žmonija – biosferos biomasės dalis – ligai buvo tiesiogiai priklausoma nuo ją supančios gamtos. Išsivysčius žmogaus smegenims, žmonija tampa galingu tolesnės evoliucijos Žemėje veiksniu. Įvaldes įvairias energijos formas – mechaninę elektros ir atominę, žmogus labai pakeitė Žemės plutą ir biogeninę atomų migraciją.
Žmogus veikia gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas labai ribotoje teritorijoje – pačioje gyvenvietėje ir aplink ją. Atsiradus žemdirbystei, pasireiškė pirmieji dirvos erozijos požymiai: kuo intensyviau buvo įdirbama žemė, tuo daugiau jos buvo netenkama. Mokslo ir technikos pažanga, gyventojų gausa tik dar labiau gilino prieštaravimus tarp žmogaus gamybinės veiklos ir gamtos. Ypač pablogėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!